Viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP ) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis metinis BVP augimo tempas neįstojus į ES Lietuvoje būtų mažesnis 0,3 proc.
„Taigi realus pernykštis Lietuvos BVP, siekęs 113 mlrd. litų, būtų buvęs kažkur tarp 90 ir 100 mlrd. litų“, – sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Prezidentūroje surengtoje konferencijoje, skirtoje Lietuvos įstojimo į ES dešimtmečiui.
Pasak sociologo, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys yra panašūs su užsienio ekspertų, nors ESTEP užsakyto tyrimo autoriai klausė tik apie Europos dotacijų poveikį, o užsienio ekspertai tyrė bendrą valstybių eurointegracijos efektą.
Jei tikėtume rezultatais, daugiausia po pirmojo dešimtmečio laimėjo Latvija
„Jei tikėtume rezultatais, daugiausia po pirmojo dešimtmečio laimėjo Latvija, kur skirtumas tarp realaus ir numanomo BVP be integracijos į ES – net 53 proc.“, – sakė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva sparčiai vejasi ES vidurkį pagal BVP vienam asmeniui, bet tai lėmė ne tik Lietuvos ekonominis vystymasis, tačiau ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, smuktelėjęs ES vidurkis pagal šį rodiklį po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo.
Be to, kai kurie statistiniai duomenys, pavyzdžiui tai, kad pagal BVP vienam asmeniui Lietuva pralenkė Estiją, turėtų būti vertinami kritiškai dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, dėl Lietuvos spartesnės emigracijos.
„Kitas aiškinimas, įsivedus eurą, Estijoje truputį pakilo kainų lygis. Tad tie du efektai galbūt ir lėmė statistinį pasivijimą. Taip, vysimės, judėsime prie ES vidurkio, kitas klausimas – kada“, – tvirtino jis.
