Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

R.Šarkinas: mes įspėjome, bet niekas nekreipė dėmesio

Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ekonomika atsigaus rudenį. Taip tikisi Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.

Bankininkas pabrėžia, kad jo įstaiga bandė įspėti apie artėjantį sunkmetį, bet niekas nekreipė dėmesio.

Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ 63 metų R.Šarkinas pripažino, kad dabartine šalies ūkio būkle labai džiaugtis dar negalime, tačiau būti pesimistai taip pat neturėtume. Bene pagrindinė bėda išlieka didelis nedarbas.

– Pernai visuomenė nuogąstavo dėl bankų ir visos finansų sistemos stabilumo. Kokie bus šie metai?

– Pernai bankai patyrė didelių nuostolių, tačiau sėkmingai juos amortizavo. Šiemet jiems keliamas tikslas išlaikyti tą pačią situaciją – turėti pakankamai kapitalo. Manome, kad bankų reikalai šiemet turėtų pasitaisyti. Bus įvairių rezultatų, bet bendras bankų veiklos rezultatas bus teigiamas.

– Ar iš tiesų galite garantuoti už savo pareiškimą, kad bankai neiškrausto nemokių klientų į gatvę?

– Visi bankai yra pažadėję, kad neišmes gyventojų iš paskutinio būsto ir stengsis jų paskolas restruktūrizuoti. Bet tai netaikoma žmonėms, kurie vengia banko ar jį apgaudinėja.

– Pernai devalvacijos išsigandę žmonės keitė litus į eurus. Ar dabar jie gali vėl ramiai taupyti nacionaline valiuta?

– Kiekvienas yra savo pinigų šeimininkas. Aš niekada nesakiau ir nesakysiu, kaip elgtis su pinigais. Kodėl turėtume devalvuoti? Darbo jėga pati devalvavosi – sumažėjus atlyginimams, ji grįžo prie darbo našumo lygio.

Devalvavimas neišspręstų jokių problemų. Litai dabar padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis net 169 proc. Galėtume be vargo supirkti visus litus, esančius apyvartoje.

– Nors tarpbankinės palūkanos sumažėjo, verslininkai ir paprasti žmonės skundžiasi, kad paskolos nelabai atpigo, nes bankai tebetaiko dideles maržas. Ar centrinis bankas gali ką nors padaryti?

– Tai bankų reikalas. Girdėdami skundus turime įsiklausyti ir į bankų poziciją, kodėl jie taip daro. Tos maržos ne visiems vienodos. Patikimiems klientams jos labai nedidinamos.

Gal bankai gavo savo šeimininkų užduotį duoti pelno, sumažinti nuostolius. Kai kurie taiko didesnes maržas gal tiesiog nenorėdami skolinti. Tačiau aš neteisinu bankų, jei jų marža per didelė.

– Galbūt atpigus paskoloms vėl prasidės vartojimo bumas, greičiau atsigaus ekonomika?

– Bet koks bumas nėra naudingas. Kad ir koks jis būtų. Nematau jokių priežasčių, kad staiga atsigautų vartojimas. Žmonės pasidarė daug atsargesni, kiekvienas pagalvoja prieš ką nors pirkdamas. Krizė visiems buvo pamoka.

Mūsų duomenys rodo, kad žmonės turi pinigų. Pernai jų indėliai bankuose padidėjo apie 600 mln. litų, o šiemet iki kovo 24-osios – dar 163 mln. litų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką