„Lietuvoje taikoma didelė graži mokesčių puokštė – 25 mokesčiai, tačiau didelę dalį biudžeto pajamų generuoja penki mokesčiai. Kyla klausimas: ką gali duoti nauji mokesčiai?“ – antradienį surengtoje konferencijoje „Nauji mokesčiai – sprendimas ar nauja problema?“ klausė R.Vainienė.
Jos teigimu, oficialus atsakymas, kurį į šį klausimą pateikia valdžia, yra tas, kad įvedant naujų mokesčių diversifikuojama biudžeto pajamų surinkimo rizika, sukuriama apsauga nuo mokesčių vengimo. „Bet, kaip žinome, apsauga nesukuriama. Apie 40 proc. gyventojų gauna neapmokestintų pajamų. Lygiai toks pat procentas ekonominių vienetų – įmonių – stengiasi išvengti mokesčių“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Ji priminė, kad šiuo metu kalbama apie keturių naujų mokesčių – nekilnojamojo turto, automobilių ir kelių kitų – įvedimą. „Labiau įtikinama argumentacija: mokesčių gausa – būdas nuslėpti tikrąją mokesių naštą“, – sakė R.Vainienė.
LLRI vadovės teigimu, jei pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje siektų 37 proc., mokesčių našta matytųsi labai aiškiai, tačiau kai taikomi 25 mokesčiai ir žadama įvesti dar keletą naujų, mokesčių našta pasiskirsto. „Vieną sumoka darbdavys, kitą nuskaičiuoja nuo algos, trečią sumokame degalinėje“, – vardijo R.Vainienė ir pridūrė, kad valstybės siekiamybė turėtų būti mažesnis mokesčių skaičius ir didesnė koncentracija juos administruojant.
Papildyta 10.00 val.: Bornmuto (Jungtinė Karalystė) universiteto profesorius Richardas Teatheris sakė, kad nekilnojamojo turto mokestis egzistuoja daugelyje šalių, tačau tai, anot jo, nereiškia, kad šis mokestis yra svarbus, nes sudaro tik mažą dalį tarp visų surenkamų mokesčių.
Jo teigimu, šitas mokestis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalims narėms šis mokestis buvo svarbus 1955–1960 metais, o vėliau jo svarba mažėjo. 2005 metais organizacijos narės iš jo gavo mažiau nei 1 proc. pajamų.
Papildyta 10.22 val.: „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sakė esantis kategoriškai prieš naujų mokesčių įvedimą. „Jei pradėsime riboti eismą autostrada, tai visi ims važinėti aplinkkeliais. Versle yra panašiai. Į viską reikia žiūrėti per konkurencingumo prizmę. Jei verslo aplinka, mokesčių sistema biurokratizuota, reikia supaprastinti. Tai nereikalauja daug lėšų“, – kalbėjo analitikas.
Jis aiškino, kad Lietuva per daugelį metų nežiūrėdama kritiškai perėmė Europos Sąjungos senbuvių verslo reglamentavimą. „Per daug žiūrėjom iš apačios į viršų: žiūrėjom, kaip Švedijoje ir galvojom, kad gyvensim kaip Švedijoje“, – sakė analitikas ir pridėjo, kad jei švedai tokią mokesčių sistemą būtų įvedę, kai jų pragyvenimo lygis buvo toks, kaip Lietuvoje, jis būtų dar labiau suprastėjęs.
Analitiko teigimu, vienintelis nekilnojamojo turto mokesčio pliusas yra tas, kad jis gesina spekuliacijas nekilnojamojo turto rinkoje. „Bet mums tai neaktualu, nes NT rinka Lietuvoje prigesusi ir vargu ar greit atsigaus“, – sakė R.Rudzkis.
Jis pabrėžė, kad šis mokestis apkrautų valstybę surinkimo kaštais. Be to, tai, kas būtų tiesiogiai surenkama, įvedus šį mokestį, būtų prarandama kitur. „Jei gyventojui per metus reikės sumokėti 1000 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, tai tuos pinigus reikės atimti iš vartojimo. (...) Tad tik nedidele dalimi valstybės iždas pasipildys“, – kalbėjo analitikas.
Papildyta 10.44 val.: „Labiausiai užkliūva neaiškus nekilnojamojo mokesčio tikslas. Buvo Vyriausybėje pasitarimas, kur buvo sukviesti verslo atstovai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė paklausta, koks šio mokesčio tikslas, pareiškė, kad mes visi ir turime diskutuoti, koks tikslas. Toks jausmas, kad Vyriausybė nežino, kam įveda naują mokestį“, - piktinosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirsas.
Be to, jo teigimu, valžia, kalbanti apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, neatliko namų darbų - iki šiol nėra valstybės valdomo nekilnojamo turto registro. „Nė viena institucija neturi pilno sąrašo, kokį turtą valdo valstybė. Apie 50 proc. turto kaimuose yra neregistruota - arba nelegali statyba, arba pradėta statyti legaliai, bet nebaigta, neregistruota. Miestuose situacija taip pat ne pati geriausia“, - kalbėjo S.Besagirskas.
Jis aiškino taip pat nesuprantantis ir automobilių mokesčio tikslo. Esą didžiausią dalį pajamų lietuviai skiria maistui ir komunaliniams mokesčiams, o automobiliams tenka ganėtinai maža dalis. S.Besagirsko teigimu, jei gyventojams reikės mokėti automobilių mokestį, jie galės mažiau lėšų skirti techninei jų priežiūrai.
„Pakelkime 1 proc. PVM ir panaikinkime 15 kitų mokesčių. Efektas bus tas pats“, - tikino S.Besagirskas.
