„Šiuo metu ar kitais metais įsivedus eurą neaiški situacija Pietų Europos šalyse neturėtų daryti tiesioginio poveikio Lietuvos ekonomikai. Tiesioginis poveikis pirmiausia priklauso ne nuo bendros valiutos naudojimo, bet nuo prekybinių ir finansinių ryšių intensyvumo, o jie tarp Lietuvos ir tokių šalių, kaip Graikija, nėra labai intensyvūs“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad Lietuva yra priklausoma nuo kai kurių maisto produktų ir turizmo paslaugų importo, bet investicinių srautų taip pat beveik nėra.
„Vargu ar įstojimas į euro zoną gali pakeisti šiuos ekonominius santykius – prekiaujančioms įmonėms ir turistams bus lengviau, nes nereikės konvertuoti valiutų. Bet apskritai tvaraus pietinių valstybių augimo ir visiško užimtumo šį dešimtmetį galime ir nepamatyti“, – sakė N.Mačiulis.
