Antradienį finansų ministras pramonininkus tikino, kad ekonomika nuosekliai augs, kasmet didės vidaus vartojimas. „Nuosekliai lipame iš duobės, kurioje atsidūrėme 2009 m. Tada ekonomika krito 15 proc. Dar nepasiekėme prieškrizinio lygio, tam reikės dar keleto metų“, – sakė R.Šadžius.
Darbus įrodė planais
Savo planais įrodėme, kad nustatėme tendencijas ir jų laikomės, – dėstė ministras.
Klausytojų šypsenas sukėlė ministro pasakyta užuojauta statybų verslo atstovams, kurių apyvarta krizės metu mažėjo labiausiai. „Tačiau kiekvienas minusas turi savo pliusų arba kiekvienas pliusas turi savo minusų“, – tęsė ministras.
Pasak jo, gerai, kad Lietuvos augimas remiasi prekių ir paslaugų gamyba bei vartojimu, kad didėja eksportas. „Sužydėjo pirmi žiedai naujų darbo vietų. „Sodros“ rezultatai bus geresni nei planuota. Valdžios sektoriaus deficitas mažės, o 2016 m. planuojamas 0,1 proc. perviršis“, – kalbėjo politikas.
R.Šadžius džiaugėsi, kad 2014 m. pradžioje bus grąžinta brangiausia krizinė paskola, kuri buvo paimta su 9,5 proc. palūkanomis. „Skolos lygis stabilizavosi, tačiau apie jos mažėjimą kalbėti dar anksti. Savo planais įrodėme, kad nustatėme tendencijas ir jų laikomės“, – dėstė ministras.
Paramą leidžia „bilekam“
Už ES lėšas čia bileką darome kartais, – neslėpė ministras.
Jis neslėpė, jog dažnai politikams kyla pagunda „švaistyti“ ES paramą. Ypač sunku apie struktūrinius fondus kalbėti su merais, kurie bet kurias statybas vertina kaip naujų darbo vietų kūrimą, kartais nesuvokdami, kam ir ką stato. Kalbėdamas apie ES lėšų tikslingą panaudojimą R.Šadžius sublizgėjo dar viena sparnuota fraze: „Už ES lėšas čia bileką darome kartais“.
Kitais metais 7,4 mlrd. litų bus skirta ekonomikai skatinti. Iš jų – 4,8 mlrd. Lt ES parama. Didžiausius paramos gabalus atsirieks žemės ūkis (39 proc.) ir susisiekimo projektai (37 proc.).
Ministras patikino, kad didelių mokestinių pasikeitimų kitais metais nebus. Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) didės nuo 470 iki 570 Lt. Taip pat nuo 100 iki 200 Lt didės NPD už pirmąjį vaiką.
Optimistinės prognozės
Susitikime buvo aptarta ir nuostolių perkėlimo problema. „Galbūt daugelis nežino, bet iki šiol mokestinis nuostolis buvo perkeliamas be jokių laiko ar dydžio ribojimų. Kitais metais siūloma riba yra 50 proc. Galbūt tai savanaudiškas siūlymas, tačiau jis leis labiau subalansuoti finansinius srautus. Pokalbiuose su verslo atstovais pajutau, kad jų požiūriu ši tvarka yra sąžininga“, – sakė R.Šadžius.
Taip pat numatyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimai iki 10 tūkst. litų arba 3 tūkst eurų.
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas uždavė finansų ministrui 10 klausimų. Jis pradėjo pastaba, jog ministerijos skaičiai gerokai optimisitiškesni, nei bankų ar LPK prognozės.
„Prognozės nėra pesimistinės, bet jos realistinės“, – atsakė finansų ministras.
Riestainių visiems neužtenka
O saldžių riestainių visada visiems neužtenka, – B.Okudžavos žodžius citavo R.Šadžius.
Paklaustas, kaip planuoja kovoti su šešėliu, R.Šadžius teigė, kad nei jis, nei ši Vyriausybė nėra plakatinių akcijų šalininkė.
Pasidomėjus, kodėl Valstybės investicijų programoje daug projektų, kurie neatsipirks, pavzydžiui, muziejų, finansų ministras paaiškino, kad „galbūt verslininkui, kuris iš visko daro pinigus, sunku suprasti, kad reikalingi ir muziejai“.
LPK vadovas Robertas Dargis klausė, kodėl nėra apmokestinamas valstybės valdomas nekilnojamasis turtas. Pasak jo, tai būtų puiki proga įvertinti, ar jis naudojamas efektyviai. Taip pat buvo siūloma keisti teisinį reglamentavimą ir suteikti savivaldybėms papildomas paskatas pritraukti investicijas.
R.Šadžius buvo užbertas statybininkų, atsinaujinančios energetikos verslo, melioriatorių ir kitų asociacijų atstovų klausimais dėl per mažo finansavimo. „Iš viso valstybės institucijos prašė 5,5 mlrd. litais padidinti finansavimą, tačiau padidinome tik milijardu“, – sakė jis.
Finansų ministras pacitavo rusų bardo Bulato Okudžavos žodžius: „O saldžių riestainių visada visiems neužtenka“.
