Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rublio svyravimai gali smogti automobilininkams

Galima tik spėlioti, kiek dar rublio kursas risis žemyn, kartu nusitempdamas ir dalį su Rusija susijusio verslo.
Eriko Ovčarenkos nuotr./15min / Galima tik spėlioti, kiek dar rublio kursas risis žemyn, kartu nusitempdamas ir dalį su Rusija susijusio verslo.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kalbos apie Rusijos rublio devalvaciją kelia paniką, tačiau ekonomikos ekspertai ramina – kol kas nėra taip baisu, kaip buvo prieš dešimtmetį.

Daugumai kyla klausimas, ar apskritai situacija nėra išpučiama, kai rublio kainos kritimas keletu centų vadinamas devalvacija? Nerijus Udrėnas, SEB banko vyriausiasis analitikas sako, kad tiksliau šį procesą būtų vadinti rublio kurso svyravimo ribų išplėtimu.

„Teoriškai devalvacija yra teisingas pasakymas, nes rublis nuvertėja kitų valiutų atžvilgiu. Tačiau devalvacija vadinamas kur kas staigesnis valiutos kurso kritimas. Galima sakyti, kad vadindami tai devalvacija, devalvuojame patį terminą“, – sako ekonomistas.

Kaip tai bevadintume, faktas lieka – rublio vertė nuolat mažėja. Kaip tai palies mūsų ekonomiką ir verslą?

Gali pakirsti Lietuvos eksportą

Eksperto N.Udrėno nuomone, ryškią rublio devalvaciją skaudžiausiai pajustų automobilių pardavėjai ir gamintojai, nes stipriai sumažėtų eksportas. Tokiu atveju Rusijos valdžia geresnes sąlygas kurtų vietos automobilių perpardavinėtojams.

„Stipriai sumažėtų žmonių perkamoji galia, todėl Rusijos valdžia stengtųsi remti ir skatinti vietos gamintojus bei perpardavinėtojus, pradėtų taikyti didesnius muitus automobiliams, įvežamiems iš mūsų šalies“, – teigia N.Udrėnas.

Gelbėja gilios Rusijos kišenės

1998-aisiais staigūs Rusijos rublio kurso svyravimai pridarė nemažai žalos Lietuvos ekonomikai. Pavojaus varpai skamba ir dabar – baugina  ne tik rublio devalvacija kaimyninėje šalyje, bet ir jos grėsmė mūsų litui.

N.Udrėno teigimu, lyginant dabartinę situaciją ir buvusią prieš dešimt metų, viskas yra šiek tiek kitaip: „Tada rublis krito staigiau, eksportas buvo didesnis.“ Šiuo metu eksportas į Rusiją sudaro 15 proc., tada siekė 25 proc. Anot eksperto, situaciją keičią ir tai, kad krizių smūgiams sušvelninti dabar Rusija turi 400 mlrd. JAV dolerių. „Tai rodo, kokios gilios yra jos kišenės“, – sako N.Udrėnas.

Dar rugpjūtį rezervai, kuriuos sudaro užsienio valiuta, auksas ir kitas turtas, buvo verti 600 mlrd. JAV dolerių ir pagal dydį buvo treti pasaulyje.

Vis dėlto, ar artimiausiu metu reikia tikėtis nemalonių permainų, sąlygotų Rusijos rublio devalvacijos, Lietuvos ekonomikoje bei verslininkų, bendradarbiaujančių su Rusija, rinkose?

„Žinoma, būtų geriau, kad rublio kurso svyravimai būtų kuo mažesni. Paskutiniu laikotarpiu rublis prarado 30 procentų savo vertės kitų valiutų atžvilgiu ir tai be abejonės pasijus. Tačiau tragedijos dar nėra“, – sakė N.Udrėnas naujienų portalui 15min.lt.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką