Intensyvi migracija tarp Vidurio Azijos šalių, Kazachstano ir Rusijos ir toliau išlieka itin didelio masto. Per pastaruosius penkerius metus, Valdajaus klubo ekspertų skaičiavimais, daugiausiai žmonių emigravo iš Uzbekistano (1,2 – 2,5 mln. , arba 9 – 11 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų) ir Tadžikijos (0,6 – 1,1 mln., arba 25 – 46 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų).
Nors Rusijoje dirbantys migrantai iš skurdžių Vidurio Azijos šalių kasmet perveda milijardus dolerių gimtinėse likusioms šeimoms, tačiau tokių perlaidų vertė pastaraisiais metais sumenko. Rusijos centrinio banko skaičiavimais, perlaidų į Uzbekiją ir Tadžikiją vertė vidutiniškai sumažėjo 30 – 55 proc.
Migrantų iš Vidurio Azijos srautus į Rusiją didina čia esančios geresnės įsidarbinimo galimybės ir sparčiai augantis gyventųjų skaičius gimtosiose šalyse.
Jungtinių Tautų prognozėmis, Tadžikijos gyventojų skaičius per 35 metus paaugs 2,8 mln., o Uzbekijoje per šį laikotarpį žmonių padaugės 6,4 mln.
Net jeigu minėtųjų šalių ekonomika augtų pakankamai sparčiai, naujų sukuriamų darbo vietų skaičius būtų nepakankamas.
Rusijoje, skirtingai nei kitose šalyse, migrantams keliami reikalavimai kol kas nėra itin griežti.
Vis dėlto, ekspertai pažymi, kad jeigu Rusijoje ūkio padėtis ir toliau ilgą laiką blogės, tuomet migrantai iš Vidurio Azijos šalių gali patraukti kitomis kryptimis – į Turkiją, Iraną, kai kurias kitas Artimųjų Rytų šalis ar Pietų Korėją.
