Nesvarbu, ar Vokietija importuoja dujas iš „Gazprom“ ar parduoda „Mercedez-Benz“ milijardus valdantiems oligarchams, prekyba su Rusija pastarąjį dešimtmetį sustiprino Vokietijos ekonominę galią ir ji dabar yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos, ypač jos energetinių išteklių, – Vokietija Europoje yra didžiausia rusiškų dujų importuotoja.
Bet ir Vokietijos svarbus vaidmuo pasaulyje – vartojimo bumo pabaiga ir stagnacijos Rusijoje pradžia taip pat pakeitė galios balansą pasaulyje. Kai kurie analitikai tikina, kad, Rusijai pritaikius ekonomines sankcijas, būtent Rusija prarastų daugiausia.
Tai galėtų duoti užuominą apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vaidmenį derantis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tiesa, kol kas vokiečių diplomatai suka nosį nuo plano, kurį stumia JAV, ketindama pritaikyti Rusijai sankcijas ir pašalinti ją iš didžiojo išsivysčiusių šalių aštuonetuko (G8). Vietoj to A.Merkel siūlo ieškoti diplomatinio sprendimo ir pirmenybę sako teikianti ribotoms sankcijoms.
Tačiau Vokietijos kanclerė taip pat parodė norą su V.Putinu kalbėti griežčiau. Pastaraisiais mėnesiais A.Merkel buvo ypač griežta žmogaus teisių klausimais. Pavyzdžiui, ji vaidino svarbų vaidmenį Rusijai iš kalėjimo paleidus buvusį „Jukos“ vadovą Michailą Chodorkovskį.
„Vokietijos požiūris į Rusiją pasikeitė labai svarbiai“, – sakė Andersas Aslundas, Petersono instituto Vašingtone ekonomikos ekspertas Rusijos, Ukrainos ir Europos klausimais.
Prieš 10 metų, pažymėjo jis, su aukštomis energetikos kainomis ir tvirtu ekonomikos augimu dominavo Rusija. Ji buvo itin patraukli užsienio investuotojams. Tuo metu Vokietijos ekonomika buvo išglebusi ir mažiau konkurencinga.
Dabar Vokietijos einamosios sąskaitos perteklius siekia 6 proc. BVP. Šis rodiklis rodo valstybės ekonomikos stiprumą ir konkurencingumą. Tuo metu Rusija kapstosi kartu su besivystančiomis valstybėmis ir stebi, kaip tirpsta kadaise didelis lėšų perteklius.
Vokietijos santykis su Rusija yra dvilypis – Rusija importuoja nemažai vokiečių prekių, tačiau tuo pat metu parduoda Vokietijai gamtines dujas, kurių pastaroji importuoja daugiau nei bet kuri valstybė Europoje.
„Mercedes“ ir „Volkswagen“ eksportuoja reikšmingą kiekį produkcijos į Rusiją, tačiau Rusija yra tik 11-ta rinka, po Lenkijos, vokiškai produkcijai. Daug didžiausių Vokietijos eksportuotojų jau kurį laiką daugiausia savo dėmesio skiria Kinijai ir kitoms dinamiškoms Azijos rinkoms.
Jörgas Howe, „Daimler“, „Mercedes“ motininės bendrovės, atstovas sakė nesitikintis, kad krizė atsilieps automobilių pardavimui. Jis Rusiją apibūdino kaip svarbią rinką, tačiau toli gražu ne tokią svarbią kaip Kinija ar JAV.
Rusijoje verslo sąlygos pastaruoju metu tapo sudėtingesnės ir todėl vokiečių entuziazmas investuoti į Rusiją apmalšo. Rusija yra vertinama kaip korumpuota valstybė ir pagal tai, ar lengva užsiimti ten verslu, yra bene paskutinėse sąrašo pozicijoje.
Sunkėjanti politinė situacija Ukrainoje jau paveikė Rusijos ir Vokietijos užsienio prekybą, kuri smuko nuo 80,5 mlrd. eurų 2012 metais iki 76,5 mlrd. eurų 2013 metais.
Nepaisant to, Rusijoje dar dirba apie 6 tūkst. Vokietijos kompanijų. Rusija yra svarbi rinka vidutinėms bendrovėms, tokioms kaip „Martin Kannegiesser“ – įmonei, teikusiai pramoninio skalbimo paslaugas Sočio olimpinių žaidynių metu. Kompanijos yra susirūpinusios, kaip konfliktas Ukrainoje paveiks užsienio prekybą.
Iš ekonomikos perspektyvos, Ukraina yra ne tokia svarbi Vokietijai, kokia svarbi Vokietija yra Ukrainai. Tiesioginės vokiečių investicijos Ukrainoje siekia 6,3 mlrd. dolerių. Tai yra gana kukli suma, nors Ukrainoje šios investicijos sudaro apie 10 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos užsienio investuotoja po Kipro, kuris čia tarnauja rusiškų pinigų tranzitui.
Nepaisant visko, Vokietija neturi absoliutaus pranašumo santykiuose su Rusija. 2013 metais maždaug du trečdaliai į Vokietiją importuotų dujų ir naftos atkeliavo iš Rusijos. Vokietija taip pat yra svarbiausia gamtinių dujų tranzito šalis Prancūzijai.
Jeigu Rusija Vokietijai ilgam laikui atsakytų dujų, Vokietija būtų ne vienintelė kenčianti šalis. Dujų pasiūla sumažėtų ir kainos išaugtų tokiose valstybėse kaip Turkija ir Italija, kurios yra smarkiai priklausomos nuo Rusijos dujų.
„Rusija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų“, – sakė Londono įmonės „Energy Aspects“ analitikas Trevoras Sikorskis.
Tačiau analitikai pabrėžia, kad ilgai trunkančios energijos išteklių krizės tikimybė išlieka maža.
Vokietija, nors ir neužima agresyvios diplomatinės pozicijos, kaip ekonominė galia tik stiprėja, stumiama pirmyn eksporto sėkmės Azijoje ir rimstančios euro krizės. Todėl analitikai dabar laukia, kaip Vokietija išnaudos savo įtaką, siekdama Rusijos ir Ukrainos sutarimo.
