Apie tai, kad Lietuvos ūkio augimo prognozė bus mažinama, ketvirtadienį Frankfurte prie Maino užsiminė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Na, mes matome tam tikras mažėjimo tendencijas, bet konkrečius skaičius pateiksime pirmadienį. Pirmadienį pristatysime ir poveikį rusiškų sankcijų Lietuvos ekonomikai. Be jokios abejonės, tas poveikis yra, bet jis nėra dramatiškas“, – Frankfurte žurnalistams kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Vidaus paklausos skatinamas ūkis auga vis dar pakankamai sparčiai, tačiau ateities perspektyvos vertinamos gerokai atsargiau – visų pirma dėl blogėjančių užsienio prekybos sąlygų Rytuose, ypač dėl įsigaliojusių prekybos su Rusija suvaržymų“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Lietuvos banko ekonomistai 2014 m. BVP augimo prognozę, palyginti su ankstesniais duomenimis, sumažino 0,4, o 2015 m. – 0,3 proc. punkto.
Lietuvos banko ekonomistai 2014 m. BVP augimo prognozę, palyginti su ankstesniais duomenimis, sumažino 0,4, o 2015 m. – 0,3 proc. punkto.
Šių metų rugpjūčio mėn. pradėti taikyti prekybos apribojimai paveiks maždaug penktadalį į Rusiją iškeliaujančio Lietuvos eksporto: jo vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 3 mlrd. Lt per metus, arba 4 % viso Lietuvos eksporto. Nors tai gana reikšminga eksporto dalis, tačiau tik ketvirtadalį šio eksporto sudaro lietuviškos kilmės prekės, daugiausia žemės ūkio ir maisto produktai.
Kitą dalį – tris ketvirtadalius – sudaro reeksportas, jo sukuriama pridėtinė vertė yra sąlygiškai maža. Vertinama, kad prekybos su Rusija apribojimai turės iki 0,4 proc. punkto neigiamą įtaką Lietuvos realiojo BVP augimui.
Kita vertus, numatoma, kad laipsniškai atsigaus ES ūkio plėtra, nors ir mažiau nei šiemet didės tiek privatus vartojimas, tiek investicijos, todėl 2015 m. BVP augs sparčiau nei šiemet.
Dėl mažesnio, nei tikėtasi, pastarojo meto kainų augimo buvo sumažinta infliacijos prognozė. Šių metų vidutinė metinė infliacijos prognozė sumažinta 0,5 proc. punkto (iki 0,4 %), kitų metų – 0,3 proc. punkto (iki 1,2 %).
„Infliaciją slopino atpigusios gamtinės dujos ir šiluma didžiuosiuose miestuose. Teigiamą infliaciją palaiko tik didesnės nei prieš metus maisto kainos“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.
Anot jos, pasaulinių žaliavų kainų ir infliacijos euro zonoje tendencijos leidžia tikėtis, kad infliacija Lietuvoje ir toliau bus nedidelė.
