Valdymo reikalavimai nėra naujiena ūkinikams. nauja tik tai, kad nuo 2009 m. išmokų gavimas pradėtas sieti su valdymo reikalavimų laikymusi. Tai reiškia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos su plotu susijusiu priemonių dalyviams už reikalavimų nesilaikymą bus mažinama paramos suma.
Šių reikalavimų turi laikytis pareiškėjai, gaunantys paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“, bei pareiškėjai, siekiantys gauti paramą tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, braškes ir avietes, skirtas perdirbti, bei atskiromis tiesioginėmis išmokomis už baltąjį cukrų.
Palaikyti švarą ir tvarką
Pirmasis maisto saugą apibrėžiantis reikalavimas – laikytis elementarių higienos reikalavimų tvarkant maistą: švaros ir tvarkos. Laikymo patalpos turi būti tvarkingos, įrengimai, talpyklos, dėžės turi būti švarios, naudojamas vanduo turi būti apsaugotas nuo užteršimo, produktai apsaugoti nuo sušalimo ar sušilimo, užtikrinta apsauga nuo graužikų, gamybos metu susidarančios atliekos tvarkomos taip, kad jos netaptų taršos priežastimi. Didesnėms įmonėms privaloma turėti ir įdiegtas bei įgyvendintas procedūras, pagrįstas Rizikos veiksnių analize ir svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT). Ši sistema taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
„Kitas reikalavimas – tinkamai paženklinti produktą, – pasakoja G. Čereška. – Šis reikalavimas daugiausia taikomas ūkininkams, kurie maistą tiekia tiesiogiai vartotojams. Nefasuoti produktai tolesniam perdirbimui nėra ženklinami, tik reikalaujama užrašyti, koks tai produktas ir kas gamintojas, jei reikia – ir galiojimo terminą“. Gamintojai, patys fasuojantys ir tiekiantys į rinką produktą, pavyzdžiui, daržoves, prie kiekvienos pakuotės turi pritvirtinti etiketę su būtinais rekvizitais: kas gamintojas, koks tai produktas, laikymo sąlygos ir kt.
Kad prireikus būtų galima atsekti
Kiti du reikalavimai, padedantys užtikrinti maisto saugą, yra susiję. „Tai produkto atsekamumas ir jo išėmimas iš rinkos – negalint atsekti produkto, jo neįmanoma ir išimti iš rinkos“, – pastebi G. Čereška. Sužinojus, jog į rinką pateko nesaugūs ar galimai nesaugūs produktai, reikia susisiekti su tais taškais, į kuriuos šie produktai pateko, kad jų tolesnis platinimas būtų nedelsiant sustabdytas, o vartotojams gresiančios pasekmės būtų kuo švelnesnės. Pavyzdžiui, jei ūkininkas tiekia produkciją darželiams, mokykloms, valgykloms, jis turi turėti kontaktinius šių įstaigų duomenis, kad galėtų pranešti apie nesaugų produktą. Kartu jis privalo ir informuoti VMVT. Jei produktas plačiai pasklidęs, ši institucija imasi atšaukimo iš rinkos veiksmų – organizuoja produkto surinkimą iš parduotuvių ir utilizavimą. Taigi svarbiausia ūkininkui turėti subjektų, kuriems platina produkciją, kontaktinius duomenis.
Patikrai – pareiškėjų dalis
„Teko kalbėti su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovių atstovais. Jiems šie reikalavimai neatrodo kuo nors ypatingi ar sudėtingi, reikia tiesiog švariai ir tvarkingai ruošti maistą. Be to, tokių reikalavimų reikia laikytis jau seniai“, – sako VMVT atstovas.
Dėl minėtų reikalavimų laikymosi numatyta patikrinti ne mažiau kaip vieną procentą paraiškų teikėjų. Jie bus parinkti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pagal atsitiktinės atrankos metodą ir pagal galimą riziką – tai dėl vienų ar kitų priežasčių į dažnesnių patikrų sąrašus jau pakliuvę pareiškėjai.
Kontrolė bus vykdoma pagal specialų klausimyną – pirminės gamybos subjekto patikrinimo aktą. Kaip pareiškėjas laikosi maisto saugos reikalavimų, padės atsakyti dvylika klausimų: ar pirminės gamybos subjektas registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, ar užtikrina higieną ir produktų apsaugą nuo taršos ir pan.
 |
