Aplinkos ministerija (AM) inicijuoja naują mokestį už atliekų šalinimą, esą juo siekiama mažinti nepavojingų atliekų kiekį sąvartynuose. Šį mokestį mokės sąvartyno operatorius už pašalintas atliekas. Mokestis, kaip planuojama, įsigalios nuo 2012 metų.
Susipažinę su minėto mokesčio projektu pramonininkai pabrėžia, kad visiškai nėra aišku, kodėl didinamas mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose, kai šalyje nėra sukurtos tinkamos antrinių atliekų perdirbimo ir rūšiavimo infrastruktūros.
Verslininkų skaičiavimu, atliekų tvarkymo paslaugų kaina ne tik įmonėms, bet ir gyventojams padidėtų bene 2 kartus. Tuo tarpu šio mokesčio surinkėjai biudžetą papildytų šimtais milijonų litų.
AM Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė LŽ tikino, kad kol kas yra parengtas tik preliminarus minėto naujojo mokesčio projektas, tad galutinis jo variantas esą gali gerokai pasikeisti.
„Minėtas sąvartyno mokestis yra viena iš Valstybinio strateginio plano įgyvendinimo priemonių, be to, tai siekis kuo mažiau atliekų šalinti sąvartynuose ir kuo daugiau jų perdirbti. Numatytas sąvartyno mokesčio dydis – 75 litai už toną“, – dėstė ji.
I.Kavaliauskienė teigė, kad atliekų perdirbimo sistema kuriama – esą AM savo lėšomis perka konteinerius antrinėms žaliavoms, rūšiavimui, be to, regioniniai sąvartynai pastatyti taip, kad atitiktų visus aplinkosauginius reikalavimus. Ji pabrėžė, jog šio mokesčio nereikėtų painioti su antrinių žaliavų infrastruktūros kūrimu.
„Planuojama surinktas lėšas skirti sukurtai nepavojingų atliekų tvarkymo programai (planuojama sukurti – red.), kurios paskirtis – padidinti atliekų tvarkymo finansavimo galimybes: nepavojingų atliekų surinkimui, perdirbimui, visuomenės informavimui, mokymams ir pan. Sąvartyno mokestį taiko ir daugelis kitų valstybių – Estija, Čekija, Švedija, Danija, Olandija bei kitos. Nėra taip, kad mes vieni šį mokestį sugalvojome“, – kalbėjo I.Kavaliauskienė.
Pasak AM Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vedėjos, šiuo metu didžiausia problema – ne atliekų perdirbimas, o jų atskiras surinkimas. I.Kavaliauskienė pažymėjo, kad net 90 proc. komunalinių atliekų patenka į sąvartynus, tad problema esą ne perdirbti minėtas atliekas, o tai, kad jų per menkai rūšiuojama. Tuo tarpu išrūšiuotos atliekos vežamos jų perdirbėjams, kur paprastai dar kartą perrūšiuojamos ir perdirbamos, arba išvežamos perdirbti į užsienį.
Tiek pat mokės ir rūšiuojantieji
Pramonininkų teigimu, šiuo metu siūlomo sąvartyno mokesčio tikslas mažinti komunalinių atliekų kiekį sąvartynuose vargu ar bus pasiektas. Jų nuomone, jeigu jau toks mokestis būtų Seimo įteisintas, itin svarbu numatyti, kaip bus panaudojami iš jo gauti šimtai milijonų litų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys LŽ teigė, kad nors sąvartyno mokestis, kaip planuojama, neva bus taikomas sąvartynų operatoriams, nėra aišku, kaip bus atskirtos pramoninės nepavojingos atliekos (išskyrus atskirų šakų, kaip kai kurios maisto pramonės – red.) nuo kitų komunalinių atliekų.
„Nors šio mokesčio tikslas – sumažinti biologiškai skaidžių atliekų masę, tačiau yra atskiros Europos Sąjungos struktūrinių fondų eilutės, kuriose numatyta remti investicijas į minėtų atliekų surinkimo ar perdirbimo plėtrą. Tad būtų gražu pirmiausia panaudoti struktūrinių fondų lėšas ir tik po to mokesčiais stabdyti jų atsiradimą ten“, – samprotavo LPK viceprezidentas.
G.Rainys taip pat pabrėžė, kad po vienu presu bus pakišti ir tie verslininkai, kurie tvarkingai rūšiuoja nepavojingas atliekas, ir tie, kurie visai jų nerūšiuoja.
„Vienas verslininkas viską atskiria ir bioskaidžias atliekas utilizuoja, o kitas nieko nedaro ir viską meta į bendras komunalines atliekas. Tačiau jie mokės vienodą mokestį. Tad problema yra – kaip bus skatinami verslininkai rūšiuoti atliekas. Pavyzdžiui, tiems verslininkams, kurie rūšiuoja atliekas, galėtų būti taikomas mažesnis sąvartyno mokestis“, – dėstė jis.
Faktai
Vilniaus miesto aplinkos apsaugos skyriaus duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje susidaro per 2 mlrd. tonų atliekų, iš jų 200 mln. tonų yra komunalinės atliekos.
Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius 6 metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų.
Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 275 kg šiukšlių. Prognozuojama, kad per 5 metus lietuviai nesunkiai pasieks Europos lygį.
Susumavus, Lietuvoje per metus susikaupia 3 mln. tonų atliekų, 20 proc. sudaro namų atliekos.
Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę – antrinės žaliavos, kurias galima sėkmingai perdirbti. Tačiau tik 450 tūkst. tonų susidariusių atliekų perdirbama.
Lietuvoje yra per 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar eksploatuojami.
Tačiau visoje šalyje yra dideli kiekiai nelegalių sąvartynų, jų neigiamas poveikis aplinkai dar didesnis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009 metų pradžioje Lietuvoje veikė 40 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių 28 savivaldybėse ir 144 atliekų priėmimo punktai.
Planuojamų įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičius – 65, atliekų priėmimo punktų – 7.
Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje veikė 104 komunalinių atliekų surinkimo paslaugas teikiančios įmonės.
Lietuvos savivaldybėse veikia 47 komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios sistemos 22 savivaldybių teritorijose.
85,3 proc. komunalinių atliekų, taip pat didžiųjų ir kitų buityje susidarančių atliekų surenkama konteineriais, 7,4 proc. – apvažiavimo būdu, 0,9 proc. – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Daugiau nei 6 proc. atliekų surenkama komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančiose sistemose.
