Verslininkai tikina, kad dėl to ypač kenčia įmonės, kurios dirba su valstybinėmis institucijomis -jos pačios klimpsta į skolas darbuotojams, kreditoriams, Mokesčių inspekcijai, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
„Nuo to, kokią dalį bendrovės veikloje sudaro valstybiniai užsakymai, priklauso, kiek savivaldybių skolos lemia jos finansinę padėtį. Juk yra įmonių, kurios atlieka būtent valstybinius užsakymus“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Pasak jo, su valstybe iš dalies galima tartis ir atidėti skolingus mokesčius, tačiau ne su savivaldybėmis. Tuo metu verslas privalo mokesčius mokėti laiku, kitaip jam skiriamos baudos.
„Valstybės noras toks – ji perka už dyką, o atsiskaito, kada nori. Ir netesybų į sutartį neįtrauksi, nors pagal Civilinį kodeksą galima 5 proc. metinių palūkanų netesybų priskaičiuoti. Tačiau niekas su valstybe teistis nenori, mat įmonei tai reikš, kad ji daugiau niekuomet nelaimės jokio viešojo konkurso“, – teigė S.Besagirskas.
