Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savoms reikmės gaminamos elektros mokestis suerzino „Orlen Lietuvą“

„Orlen Lietuva“ degalinė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / „Orlen Lietuva“ degalinė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos Vyriausybė šiemet papildomai apmokestino ir įmonių savo reikmėms pasigaminamą elektrą. Lenkijos kapitalo naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ neatmeta, kad už konkurencijos iškraipymą Lietuvai gali grėsti EK sankcijos.

„Lietuvos žinios“ rašo, kad energetikos ministro Arvydo Sekmoko sprendimu bet kuri įmonė, investavusi ir pasistačiusi kogeneracinę jėgainę, už kiekvieną joje pagamintą elektros kilovatvalandę, kurią suvartos savo reikmėms, turi mokėti viešuosius įpareigojimus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį. Kai kurioms įmonėms jo gali būti priskaičiuota dešimtys milijonų litų.

Dalis šių lėšų atitenka kitoms termofikacinėms ir šiluminėms elektrinėms. Tai iškreipia konkurencines sąlygas ir užkerta kelią naujų modernių jėgainių statybai, didina Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros, todėl ministro sprendimas Lietuvai gali atsigręžti ir Europos Sąjungos sankcijomis.

Kogeneracinius įrenginius turi Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, Kėdainių trąšų gamykla „Lifosa“.

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ nuo 2006–ųjų priklausanti – įmonę aprūpinanti elektra ir šiluma, dirbanti kogeneraciniu principu – Mažeikių elektrinė, yra vienintelė šalyje termofikacinė elektrinė, kuriai VIAP mokestį tuometei „Lietuvos energijai“ teko mokėti ir 2007–2010 metais. Reikalavimas mokėti VIAP mokestį Mažeikių elektrinei lieka galioti ir šiemet.

„Energetikos ministro įsakymo 2007–2010 metų laikotarpiui esminė teisės norma buvo sukonstruota taip, kad bendrovė apskritai buvo vienintelė elektros energijos gamintoja Lietuvoje, kuriai buvo nustatyta prievolė mokėti VIAP“, – sakė „Orlen Lietuvos“ Teisinių rizikų vadovas Andrius Krištapavičius.

Neoficialiais duomenimis, naftos gamyklos sumokėta suma gali siekti dešimtis milijonų litų.

Šiuo metu „Orlen Lietuva“ atlieka energetikos ministro įsakymo teisinę analizę, iš kurios aiškėja, kad šis potvarkis gali riboti ar iškraipyti konkurenciją, be to, apie tokį principo taikymą Lietuva turėjo pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos pritarimą, o tokios procedūros nebuvo atliktos. Neatmetama galimybė, kad jei EK pripažintų šią valstybės pagalbą iš esmės nesuderinama su ES teise, tai reikštų rimtas teisines pasekmes Lietuvai.

„Pagal nustatytą ES reglamentą, Lietuvos Respublika prieš taikydama tokį valstybės pagalbos mechanizmą pirmiausia apie tai turėjo pranešti EK ir gauti jos pritarimą, nes tik ši institucija turi išimtinę teisę nuspręsti, ar valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ar ne. Deja, pagal turimus VKEKK duomenis, ši procedūra nebuvo atlikta, o tai vertintina rimtu formaliuoju pažeidimu“, – preliminarų situacijos vertinimą pateikė A. Krištapavičius.

Anot „Orlen Lietuvos“ atstovo, galimas pažeidimas ir nacionalinės teisės lygiu, nes esminį poveikį veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones galima nustatyti tik įstatymu, o ne ministro įsakymu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką