Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

SEB: Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis kitais metais gali pagerėti

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaruosius dvejus metus Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis blogėjo labiau nei Europos, tačiau kitais metais namų ūkių pajamos ir vartojimo išlaidos Baltijos šalyse gali šiek tiek padidėti, teigiama pirmojoje SEB banko ekspertų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“.

Pasak Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių situaciją analizuojančių SEB grupės ekspertų, Baltijos šalių namų ūkių vartojimui didėti daugiausia prielaidų sudaro padidėjęs gyventojų optimizmas. Apžvalgoje prognozuojama, kad didesnės Estijos gyventojų pajamos ir kitais metais įvedamas euras Estijoje lems geresnę šios šalies namų ūkių finansinę padėtį, tačiau, kitaip nei Lietuvoje, Estijos ir Latvijos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai išliks didesni negu finansinis turtas.

Žemesnės nei ankstesniais laikotarpiais indėlių palūkanų normos ir toliau lems gyventojų pasirinkimą didelę dalį savo finansinio turto laikyti einamosiose, o ne terminuotųjų indėlių sąskaitose.

Užimtumas ir nedarbas

Iš naujausių Baltijos šalių BVP duomenų matyti, kad žemiausią ekonominio nuosmukio tašką Baltijos šalys jau peržengė. Tačiau netgi ekonomikai atsigaunant nedarbas lieka didelė problema visose trijose šalyse. Latvijoje nedarbo lygis pasiekė 19,4 proc. ir yra didžiausias Baltijos šalyse. Estijoje užregistruotas taip pat aukštas nedarbo lygis – 18,6 proc., Lietuvoje – 17,3 proc. Antrąjį šių metų ketvirtį situacija darbo rinkoje šiek tiek gerėjo, nors gerėjimą iš dalies lėmė emigracijos banga.

Darbo užmokestis

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna darbuotojai Estijoje. Tik šioje šalyje stebimas ir metinis vidutinio darbo užmokesčio didėjimas, kuris per metus augo 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 822 eurus. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo – atitinkamai 5,4 proc. ir 6,3 proc.

Pensijos

Estijoje senatvės pensija yra didžiausia iš visų Baltijos šalių ir siekia 305 eurus. Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų antrąjį ketvirtį buvo 250 eurų, ji per metus padidėjo 1,6 proc. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc., yra mažiausia Baltijos šalyse – 216 eurų.

Vartojimas

Smarkiai sumažėjusios pajamos ir išaugęs nedarbo lygis turėjo neigiamos įtakos namų ūkių vartojimui. Pastaraisiais metais labiausiai sumažėjo Latvijos gyventojų pajamos, toliau rikiuojasi Lietuvos ir Estijos gyventojai. Latvijos namų ūkių vartojimo išlaidos per metus sumažėjo 24 proc., Estijos ir Lietuvos – atitinkamai 18 ir 17 proc. Naujausi duomenys rodo, kad Baltijos šalių namų ūkiai mažina savo išlaidas, taikydamiesi prie pasikeitusios finansinės situacijos. Kitais metais Baltijos šalyse vartojimo išlaidos turėtų liautis mažėti ir pradėti kopti į viršų. Nors šalių ekonomikos augs tik keliais procentais, gyventojų nuotaika turėtų pagerėti. Atsižvelgiant į įvairius vartotojų nuomonių tyrimus, didžiausias pesimizmas užfiksuotas 2008 metų rudenį. Nuo praėjusios vasaros nuotaikos pradėjo gerėti, tačiau savo šeimos finansinę padėtį daugelis vis dar vertina neigiamai. Estijos namų ūkiai per artimiausius dvylika mėnesių jau tikisi užimtumo didėjimo, o latviai ir lietuviai vis dar mano, kad didės nedarbas. Ateitį pesimistiškiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų vertina lietuviai.

Taupymas

Bankų indėliai – vis dar populiariausia taupymo forma. Lietuviai turi mažiausiai sukaupę lėšų būsimoms pensijoms, o latviai yra apskritai sukaupę mažiausiai finansinio turto ir jų turtas auga lėčiausiai.

Finansinio turto balansas

Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų. Estijos gyventojų namų ūkių finansiniai įsipareigojimai viršija finansinį turtą 2 mlrd. eurų, o Latvijoje – 2,5 mlrd. eurų. Tačiau vertinant visumą, padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse. Tam didžiausą įtaką daro sparčiai didėjančios indėlių sąskaitos ir mažėjantys įsipareigojimai, kai naujų paskolų išduodama mažiau negu grąžinama senų. Nors Estijos gyventojų įsipareigojimai yra didžiausi, vis dėlto jie turi sukaupę daugiausia finansinio turto.

Pagrindinės išvados apie Lietuvą

• Namų ūkių pajamų ir išlaidų santykis ir toliau blogėjo: pajamos mažėjo, o būtiniausiųprekių ir paslaugų kainos didėjo. Deja, ir artimiausioje ateityje gyventojų pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis.

• Namų ūkių finansinio turto grynoji vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) per pirmąjį pusmetį padidėjo 103 mln. eurų, tačiau labiausiai dėl mažėjančio gyventojų paskolų portfelio.

• Palūkanų normoms sumažėjus, vis daugiau gyventojų pasirenka pinigus laikyti atsiskaityti skirtose, o ne terminuotųjų indėlių sąskaitose.

• Nors Lietuvos namų ūkių finansinis turtas, atėmus įsipareigojimus, yra didžiausias visose Baltijos šalyse, lietuviai savo finansinę padėtį ateityje vertina pesimistiškiausiai.

Komentarai
Temos Pinigai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką