„Nemažą dalį krizės smūgių prisiėmė ne milijonieriai, o skurdžiai gyvenantieji, ypač pensininkai“, – sakė ekonomistas.
2009 metais skurdžiausių šalies gyventojų ir turtingiausiųjų pajamos skyrėsi 6,3 karto, 2008 metais – 5,9 karto. Tuo metu euro zonoje šis skirtumas yra mažesnis – 4,9 karto 2009 metais ir 5 kartai 2008 metais.
2010–2011 metais pensijos mažėjo 12 proc.
Pastarąjį dešimtmetį pensijos didėjo sparčiau nei infliacija, tačiau pernai ir šiemet realus pensijos dydis smuko net 12 proc.
Jo teigimu, bėda yra ta, kad Lietuvoje įvairios socialinės reformos vykdomos stichiškai – pensijos, pavyzdžiui, keliamos prieš rinkimus, jiems praūžus tokių „teigiamų“ reformų nebereikia.
G.Nausėda piešia nelinksmus ateinančius metus lietuviams – dėl atstatytų pensijų esą nedidės atlyginimai biudžetinio sektoriaus darbuotojams, brangs šildymas.
Praeitą šildymo sezoną vidutinės šildymo išlaidos buvo 325 Lt (60 kvadratinių metrų ploto, nerenovuotame name). Šiemet šildymo išlaidos augs maždaug 20 proc., t.y. vidutiniškai kainuos 400 Lt per mėnesį. Galimas atlyginimų augimas augsiančių šildymo išlaidų esą nekompensuos.
Atlyginimai esą turėtų augti selektyviai – tik reikalingiausiems, rinkoje „medžiojamų“ profesijų atstovams.
„Jeigu vidutinį darbo užmokesčio didėjimą šeima ir patirs, o kai kurie galbūt gyvens su tais pačiais atlyginimais, šildymo sąskaitos automatiškai sugrauš visą atlyginimo padidėjimą“, teigė G.Nausėda.
Brangsiantis šildymas, o ir kitos prekės, esą lems mažesnį vartojimą ne pirmo būtinumo prekių.
„Jau nekalbu apie kitas prekes – maisto produktus, daržoves, kurios šaltuoju sezonu brangsta taip pat. Reiškia, perkamosios galios prasme bent jau šildymo sezono metu Lietuvos vartotojas gyvens prasčiau, atitinkamai patirdamas didesnes išlaidas būtiniausiems produktams jis bus priverstas mažinti savo paklausą kitų ne pirmojo būtinumo prekiu. Tai prekybai gali suduoti smūgį jau dabar“, – svarstė ekonomistas.
Taupys „juodai dienai“
G.Nausėda pataria dėl neaiškios tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos ateities, vengti tiek rizikingų investicijų, tiek pernelyg didelio noro prisiimti finansinių įsipareigojimų naštą.
„Todėl manau, kad gali būti prisiminti įpročiai iš krizės metų, kuomet net ir turint ribotas finansines galimybes, net ir trūkstant pinigų elementariems dalykams, buvo stengiamasi dėti vieną kitą litą vadinamajai juodai dienai – maža, kas gali atsitikti: ar atlyginimą sumažins darbdavys, ar prarastas darbas bus. Todėl indėlių suma augo nepaisant krizės“, – svarstė ekonomistas.
Pirmąjį šių metų pusmetį sparčiai auganti šalies ekonomika džiugino, esą atsirado ir vartotojų optimizmo, žmonės atsižvelgė į tai, kad indėlių palūkanų normos nėra didelės, todėl indėlių augimas liovėsi.
„Bet jei atsitiks taip, kad ekonominė situacija vėl pradės pamažu atšalti, bijau, kad žmonės gali prisiminti ir taupymo juodai dienai įpročius“, – niūriomis prognozėmis dalijosi SEB ekspertas.
