„Be to, šį scenarijų palaikytų tai, kad Rusijos ekonomiką ištinka recesija, o rublis toliau pinga euro ir dolerio atžvilgiu. Euro zonos ekonomikos atsigavimas stringa galingiausiose šalyse, o Lietuvoje vartotojai reaguoja į euro įvedimą atsargiau vartodami ne pirmo būtinumo prekes, būsto rinką ištinka laikinas sąstingis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pagal optimistinį scenarijų, kurio tikimybę banko analitikai įvertino 5 proc., BVP augs daugiau nei 3 procentais.
SEB analitikų manymu, taip pat gana tikėtinas (40 proc. tikimybė) ir pesimistinis scenarijus, pagal kurį Rusija ir ES bei JAV plėstų sankcijų ratą, o Rusijos agresija Ukrainoje sumažintų investuotojų ir verslo pasitikėjimą visame regione.
„Šio scenarijaus prielaidos yra tai, kad Rusija sankcijas nutrauks po vienerių metų, o Rusijos ekonomika atsispirs nuo recesijos ir rublis nustos kristi. Be to, euro zonos ekonomika atsigaus sparčiau nei tikėtasi. Taip pat Lietuvoje euro įvedimas nepakirs optimizmo ir vartojimo, o būsto rinkos sandorių padaugės, kils būsto kainos“, – kalbėjo G.Nausėda.
SEB analitikų manymu, taip pat gana tikėtinas (40 proc. tikimybė) ir pesimistinis scenarijus, pagal kurį Rusija ir ES bei JAV plėstų sankcijų ratą, o Rusijos agresija Ukrainoje sumažintų investuotojų ir verslo pasitikėjimą visame regione.
„Pagal šį scenarijų Lietuvos BVP augimas kitąmet siektų 2 proc. ir mažiau. Jį palaikytų ir Rusiją ištikusi masto ekonominė ir finansų krizė, euro zoną apėmęs sąstingis ir bevaisės Europos centrinio banko pastangos pagyvinti ekonomiką ir kreditavimą“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, šio scenarijaus prielaidos taip pat yra padidėjęs Lietuvos vartotojų taupymas dėl neigiamos išorės informacijos bei prasidėjęs būsto rinkos nuosmukis.
