Už tai, kad biudžetas būtų galutinai patvirtintas, balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 35 parlamentarai.
Daugiau lėšų savivaldybėms
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad pagrindinės biudžeto patikslinimo priežastys susijusios su koronaviruso pandemijos situacija bei priemonėmis jai suvaldyti, taip pat su peržiūrėtu ekonominės raidos scenarijumi.
„Buvo įtrauktos plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos, kurios bus įgyvendinamos dar šiais metais. Buvo atliepti socialiniai poreikiai, kurie numatyti gruodžio mėnesį, tačiau nebuvo parengtų įstatymo projektų. Peržiūrėtas ekonominės raidos scenarijus, kai matant kitą ekonominę situaciją, turime peržiūrėti ir pajamų projekcijas“, – sakė G.Skaistė.
Ji nurodė, kad žvelgiant į šių metų vakcinavimo tempus ir gerėjančią situaciją sveikatos sektoriuje, buvo pakeistos prielaidos dėl ekonomikos augimo.
Finansavimas savivaldybėms dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didėja 141 mln. eurų.
Taip pat patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas ir skola.
Siūlyta skirti papildomų lėšų ugniagesiams, Kretingos Žiemos sodui
Dalis Seimo narių siūlė papildomus 600 tūkst. eurų skirti ugniagesiams.
„52 Seimo nariai pateikė pataisą, kad ugniagesiams, kurie pandemijos laikotarpiu ir šiuo metu padeda policijai, padeda greitosios medicinos pagalbos tarnyboms, gelbėja žmonių gyvybes ir turtą, būtų teisingai atlyginama už jų darbą. Manome, kad situacija neteisinga, demotyvuoja žmones ir kuria neteisingumo jausmą“, – siūlymą pristatė mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas.
Parlamentarai po balsavimo iniciatyvai nepritarė.
Savo ruožtu „valstiečių“ frakcijai priklausantis Antanas Vinkus siūlė skirti 576,2 tūkst. eurų Kretingos žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms, finansavimui. Seimo nariai iniciatyvos po balsavimo nepalaikė.
Taip pat siūlyta daugiau lėšų skirti žvyrkelių programai.
„Šis pasiūlymas atstatytų teisingumą, nes pernai savivaldybių žvyrkelių programai buvo skirta 20 mln. eurų. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta – skirti 20 mln. eurų – būtų toks pat finansavimas kaip ir pernai. Savivaldybėms jau šiuo metu labai smarkiai sumažintos lėšos kelių finansavimui ir savivaldybės turi virš 40 tūkst. kilometrų žvyrkelių, o už šią sumą jos galėtų išasfaltuoti apie 200 kilometrų“, – argumentavo „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Tuo metu finansų ministrė sakė, kad dabartinė Vyriausybė finansavimo žvyrkelių programai nemažino. Šiam siūlymui galiausiai pritarta nebuvo.
„Valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša siūlė pedagogų atlyginimus didinti 10 proc., savo ruožtu G.Skaistė teigė, kad koreguojamame biudžete daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, skirtoms suvaldyti pandemiją.
„Tokie ilgalaikiai įsipareigojimai turėtų būti prisiimami kolektyvinių derybų metu“, – sakė G.Skaistė.
Tai sulaukė Lietuvos regionų frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio pasipiktinimo.
„Ar ne gėda? Visur be sustojimo kalbate, kad mokytojo profesija turi būti prestižinė“, – kritikavo R.Žemaitaitis.
Po balsavimo siūlymui nebuvo pritarta.
Seimas pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko pasiūlymui skirti 172 tūkst. eurų teismams, kuriuose nagrinėjamos su užsieniečių teisine padėtimi susijusios bylos. Šiam siūlymui Vyriausybė buvo pritarusi.
Iš 172 tūkst. eurų 98 tūkst. eurų būtų skirta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o 74 tūkst. eurų – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Kaltino valdančiuosius melu
M.Majauskas akcentavo, kad biudžete didžioji dalis lėšų skiriama sveikatos sektoriui, socialinei apsaugai bei sienų apsaugai.
„Absoliuti dauguma biudžeto skirta sveikatos sektoriui: medikams, reagentams, laboratorijoms, skiepams. Lygiai taip pat esminė dalis yra skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms pagalbos priemonėms, nukreiptoms išsaugoti darbo vietas. Keli papildomi svarūs dalykai susiję su sienos apsauga ir mūsų įsipareigojimais NATO sąjungininkams“, – akcentavo M.Majauskas.
Tačiau V.Ąžuolas kaltino valdančiuosius melu.
„Neturėjome tokio svarstymo, kad tiek melo būtų skleidžiama iš tribūnos apie finansavimą, nors realiai yra kita situacija. Švietimui neturime pinigų, keliams neturime pinigų, daug projektų pinigų neturime, nors milijardą pasidedame į rezervą“, – piktinosi V.Ąžuolas.
Kritiką liejo ir „valstietė“ Laima Nagienė.
„Džiugu, kad socialiniai klausimai nebuvo užmiršti, užimtumo programoms nemažai skirta lėšų. Visam kitam siūlau nepritarti, nes neatsisukome į tas grandis, kurios šiuo metu yra labai skurdžioje padėtyje“, – sakė L. Nagienė.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad biudžetas koreguojamas ne tam, kad būtų išreikšta politinė valia, o dėl dviejų dalykų – pandemijos priemonių ir „Naujos kartos Lietuva“ plano.
Kas keisis
Patobulintame biudžete Krašto apsaugos ministerijai skirti papildomi 20,7 mln. eurų Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, 2021 metais užtikrinant 2,03 procento BVP skyrimą, vykdyti.
Stiprėjant įtampai pasienyje su Baltarusija, 15,9 mln. eurų numatyta šios situacijos stabilizavimui.
Patikslintame biudžete pajamos didėja 613,1 mln. eurų, iš kurių 382,4 mln. eurų – pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl didesnio gyventojų vartojimo ir atidėtų mokesčių.
Sveikatos apsaugos sričiai, vakcinoms, medikų priedams už pavojingą darbą ir viršvalandžius, įrangai ir testavimo išlaidoms padengti numatoma 253,9 mln. eurų, socialinei apsaugai (prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems bei ligos išmokoms) numatyta 238,5 mln. eurų.
Kitiems poreikiams (pareigūnų viršvalandžių apmokėjimui, transporto ir turizmo sektoriams, transportui ir turizmo sektoriams, kurie nukentėjo pandemijos metu ir pan. numatyta 72 mln. eurų.
Įsipareigojimams dėl vienišo asmens išmokos, neįgaliųjų įdarbinimo priemonių, elektroninių duomenų bazių kompensavimo bei savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių atlyginimams, pedagogų išeitinėms išmokoms numatyta 36,6 mln. eurų.
