Įstatymo projekte numatoma, kad nuo šiol mažos vertės viešuoju pirkimu bus laikomas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 200 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. litų. Iki šiol mažos vertės pirkimu buvo laikomas pirkimas, kai jo vertė neviršijo 100 tūkst. litų prekėms ir paslaugoms.
Seimo priimtame įstatyme yra nustatoma perkančiosios organizacijos prievolė laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus (išskyrus informaciją, susijusią su komercine tiekėjo paslaptimi), skelbti centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Taip pat Seimas nusprendė pritarti prezidentės siūlymui viešai perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje skelbti informaciją apie pradedamus viešuosius pirkimus, apie nustatytus laimėtojus ir sudarytas sutartis.
Ankstesniame Viešųjų pirkimų įstatymo projekte tokių prievolių nebuvo nebuvo numatyta. Prezidentė vetavo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, motyvuodama tuo, kad Seimui nusprendus dvigubai padidinti mažos vertės viešųjų pirkimų ribą ir nenustačius jokių papildomų mechanizmų jų skaidrumui užtikrinti, padaugės pirkimų, o įstatyme neįtvirtinus efektyvių kontrolės įrankių atsivers dar didesnės galimybės piktnaudžiavimams ir slaptiems susitarimams.
Ankstesnius pakeitimus kritikavo nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ – esą jais siekiama ne supaprastinti viešuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.
Spalio 15 d. Seimas nukėlė Viešųjų pirkimų įstatymo svarstymą.
Pernai mažos vertės pirkimams buvo išleista daugiau kaip 2 mlrd. litų.
