Viena po kitos kilusios ekologinės nelaimės atkreipė ir Seimo dėmesį į aplinkosaugą – antradienį, pratęsęs sesiją, Parlamentas pritarė griežtesniems aplinkosauginiams reikalavimams. Lietuvoje didės baudos ir mokesčiai už taršą, aplinkosaugininkai įgis teisę tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo ir stabdyti įrenginius, kuriais daroma žala aplinkai.
„Tik dar kartą patvirtinsiu faktą, kad paskutinio dešimtmečio aplinkosaugos liberalizavimas davė tokius rezultatus, kad aplinkos apsaugos inspektoriai, nors ir turintys motyvaciją dirbti, buvo bedančiai, supančioti, jiems atimti darbo įrankiai. Ta situacija, tie atvejai, kurie klostėsi pastaruoju metu, yra to pasekmė. Nesąžiningas verslas, kuris pasinaudojo buvusiomis spragomis, tyliai pasitinka sprendimus, kuriuos dabar priimame“, – Seimo posėdžio metu svarstant aplinkosaugos įstatymų pakeitimu tvirtino aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak jo, priimti įstatymo pakeitimai nenumato visų įrankių, kurių reikia aplinkosaugininkams, tad ateityje dar reikės priimti ne vieną poįstatyminį aktą.
„Tais aktais reikės padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams nustatyti ryšius ir santykius, kad galėtume pasitikėti ir teršalai į aplinką netekėtų paslėptais vamzdžiais ar per papildomus kaminus. Noriu tikėti, kad tai pirmas žingsnis link realių įrankių grąžinimo aplinkosaugininkams“, – pabrėžė K.Mažeika.
Seimo narys konservatorius Paulius Saudargas ragino balsuoti už šį įstatymą, teigdamas, kad nusikaltimo užkardymui būtinos trys priemonės: bausmė ir jos dydis; sugebėjimas pagauti už rankos vagį ir ištirti nusikaltimus bei, trečia, gebėjimas užkardyti veiklą.
„Džiaugiuosi, kad bus tikrinama bet kuriuo metu be išankstinio įspėjimo, kai yra pagrįstos informacijos, kad teršiama aplinka. Tačiau tuos įstatymus turės įgyvendinti kontrolę vykdantys pareigūnai, o Aplinkos apsaugos departamentas užkrautas, etatų per mažai, braška per siūles aplinkosaugos sistema“, – dėmesį atkreipė P.Saudargas.
Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Artūras Skardžius posėdyje teigė nesantis prieš pateiktus pasiūlymus, tačiau jų nepakanka, nes reikia sisteminio požiūrio, didesnio finansavimo aplinkosaugai, o ne fragmentiškų pataisymų.
„Gyvename nuo vieno gaisro iki kito, o išvadų nedarome. Ar šios priemonės (svarstomos) pakankamos? Tikrai ne“, – pabrėžė A.Skardžius.
Tikrins be išankstinio įspėjimo
Įstatymų pakeitimai numato griežtesnę įmonių kontrolę ir galimybę nutraukti taršią aplinkai veiklą, aplinkosaugininkams suteikiami tinkami įrankiai reaguoti į pažeidimų atvejus.
Vienas svarbiausių įstatymo pakeitimų, kad aplinkosaugininkai, kilus pagrįstiems įtarimams, kad neteisėtai teršiama aplinka, be išankstinio įspėjimo bet kuriuo metu turi teisę patekti į įmonės teritoriją ir paimti ėminius.
Be to, aplinkosaugininkai galės duoti privalomą nurodymą sustabdyti veiklą, kuria vyksta neteisėtas aplinkos teršimas, neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, daroma žala aplinkai.
Už tyrimus mokės teršėjai
Tarp kitų pokyčių – teršėjai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, privalės apmokėti valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidas, jeigu patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas galės laikinai, ne ilgiau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus, jeigu nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą.
Tiesa, draudžiama sustabdyti veiklą, jeigu toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams, pavyzdžiui, sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą negu veiklos tęsimas.
Įstatymų pataisos taip pat numato, kad aplinkosaugininkai galės panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų.
Parlamentaras Naglis Puteikis siūlė, kad nepavojingas atliekas būtų galima deginti ne mažesnėje nei 1200 laipsnių Celsijaus temperatūroje, – šiuo metu leidžiama 850 laipsnių Celsijaus temperatūra, ir neleisti įmonėms į miesto nuotekų įrenginius pilti cheminių teršalų. Seimas nepritarė šiems pasiūlymams, tačiau Virginija Vingrienė tvirtino, kad, kad šie klausimai bus svarstomi ateityje ir pateikti nauji pasiūlymai.
Didės mokesčiai
Seimas padidino baudas ir mokesčius už taršą. Baudos už veiklą neturint taršos leidimo didės nuo 3-8 tūkst. eurų iki 10-30 tūkst. eurų.
Taip pat augs mokesčiai už aplinkos taršą. Aplinkos ministras K.Mažeika tvirtino, kad pastaruosius dešimt metų įmonėms labiau apsimokėjo teršti negu investuoti į mažiau taršias technologijas.
„Faktas, kad pastaruosius dešimt metų neturime skaičių, kiek įmonės, kurios turi taršos leidimus, investavo į taršą mažinančias priemones. Apsimokėjo teršti ir mokėti praktiškai minimalius įkainius. Šiuo įstatymo projektu teršalai išskaidyti į atskiras grupe, išskirti patys pavojingiausi ir tai žingsnis link to, kad teršėjai, suprasdami prievolę sumokėti už taršą, investuos į taršą mažinančias priemones“, – pabrėžė aplinkos ministras.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms nuo kitų metų pakils nuo 406 eurų iki 700 eurų už toną, nuo 2022 metų – iki 1 tūkst. eurų, o nuo 2023 metais – iki 1,3 tūkst. eurų. Tokie pat mokesčiai numatomi už teršimą asbesto turinčioms kietosioms dalelėms.
Tarša sieros dioksidais didės nuo 104 iki 136 eurų, azoto oksidais – nuo 196 iki 256 eurų. Tuo tarpu tarša dioksinais ir furanais kainuos 5 mln. eurų už toną.
Mokestis didės ir už vandens teršimą: brangiausiai kainuos teršti bendruoju fosforu – nuo 1 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų už toną. Tuo tarpu mokestis už bendrojo azoto išleidimą į vandens telkinius paaugs nuo 201 euro iki 600 eurų už toną, chloridais – nuo 3,6 iki 30 eurų.
Įstatymų pakeitimus Aplinkos ministerija parengė dar pernai. Seimas taip pat įpareigojo Valstybės kontrolę iki gegužės 1 d. atlikti valstybinį aplinkosaugos auditą.
Gali kilti kainos vartotojams?
Tiesa, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje perspėjo, kad taip sparčiai padidinus mokesčius, jie bus perkelti vartotojams.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė pripažino, kad pakeitimų gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslauga vidutiniškai galėtų brangti 3 eurais per metus.
Tikrins valymo įrenginius turinčias įmones
Kaip jau rašė 15min, artimiausiu metu aplinkosaugininkai žada masiškai pradėti tikrinti Lietuvos įmones, kurios gamybines nuotekas valosi pačios. Tokių bendrovių aplinkosaugininkai priskaičiuoja 119.
Aplinkos apsaugos agentūra parengė sąrašą privačių, valstybės ir savivaldybės bendrovių, viešųjų įstaigų ir daugiabučių bendrijų, kurios nuotekas išvalo savo valymo įrenginiuose, o po to išleidžia į vandens telkinius.
Sąraše iš viso įtraukti 194 subjektai, iš kurių – 119 įmonių, savo įrenginiuose valančių gamybines nuotekas. Tarp šių įmonių – tiek nedidelės žuvininkystės, maisto pramonės, kasybos įmonės, tiek tokios stambios bendrovės, kaip „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Neo group“, „Norvelita“, „Dolomitas“, „Rokiškio sūris“ ar Vilkyškių pieninė.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė 15min tvirtino, kad netrukus aplinkosaugininkai išskirs rizikingiausias įmones ir pradės jų patikrinimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas nuotekų tvarkymui.
„Aplinkos apsaugos departamentas sudarinėja įmonių sąrašą, atsižvelgdamas į rizikos faktorius, pavyzdžiui, registruotus skundus regionuose dėl nuotekų tvarkymo. Tada bus pradėti patikrinimai. Pirmame etape bus aplankyta ne mažiau kaip dviženklis skaičius įmonių. Terminų negaliu pasakyti, nes tai bus neplaniniai patikrinimai“, – informavo J.Grigaravičienė.
