Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Seime tikslinamas valstybės biudžetas: papildomi pinigai – krašto apsaugai

Seimas antradienį svarstė patikslintą 2021 metų biudžetą, kuriame numatytos vienišų asmenų pensijos, papildomas finansavimas krašto apsaugai, savivaldybėms ir didesnė valstybės skola.
Mokesčiai
Mokesčiai / 123RF.com nuotr.

Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas grąžintas Vyriausybei tikslinti, atsižvelgiant į Seimo pastabas. Antras svarstymas numatytas birželio 17-ąją, o priėmimas – birželio 22-ąją.

Papildomi siūlymai iš komitetų

Pagrindinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas iš Seimo tribūnos sakė, kad atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atnaujintą BVP prognozę, pritarta padidinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai. Įvairioms reikmėms papildomai numatyti dar apie 35 mln. eurų. Beveik 21 mln. eurų siūloma rasti siekiant vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO ir padidinant gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei spręsti dėl papildomų 14,46 mln. eurų savivaldybėms.

Be to, 27 tūkst. eurų siūloma rasti Lietuvos šaulių sąjungai nuo liepos įdarbinti tris žmones ir taip stiprinti jos dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose. Iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų siūloma numatyti lėšų Lietuvos socialinių mokslų centrui.

Komitetas jau anksčiau pranešė siūlantis pelno mokesčio lengvatą dėl nuostolių perkėlimo svarstyti rudenį.

„Komitetas apsvarstė visų Seimo narių siūlymus ir priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų svarstant 2022 metų biudžeto projektą“, – kalbėjo BFK pirmininkas M.Majauskas.

Pasigedo didesnio dėmesio švietimui

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sakė, kad baigiantis COVID-19 krizei dabar yra gera proga įvertinti šį biudžetą ir ateities perspektyvas. Anot jo, aiškiai matosi, kad „šalies ekonomikos išsaugojimo“ darbotvarkė artimiausioje ateityje turės pakeisti „tikslių investicijų šalies augimui“.

„Vietoje prastovų ir subsidijų, kurių, tikiuosi, greitai nebereikės, turėsime tiksliai investuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų ir sukurta pridėtinė vertė tik didėtų. Tikslių investicijų paieškas paskatins ne tik Vyriausybės programa, bet ir tai, kad valstybės skola artimiausiais metais ramiai priartės ir atsirems netoli Mastrichto kriterijaus. Tam, kad nedidintume mokesčių, turėsime labai atidžiai pasverti, kaip subalansuoti biudžetą ir kaip tas tikslias investicijas daryti“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Mitalas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Mitalas

V.Mitalas priminė, jog koalicijos sutartyje yra nustatytas tikslas pasiekti, kad bendros išlaidos mokslo, technologinei ir eksperimentinei plėtrai Lietuvoje pasiektų 3 proc. nuo BVP. Dėl to, Laisvės frakcijos nario teigimu, reikia gerinti investicinę aplinką, investuoti į mokyklinio amžiaus žmones.

Be to, jo teigimu, numatytos investicijos į bendrąjį ugdymą „nors ir džiugina širdį, bet dideliems tikslams pasiekti nėra pakankamos“.

„Šiuo metu Vilniaus mieste moksleivių skaičius toliau auga ir iki 2025-ųjų metų išaugs 14 tūkst. Jei sėkmingai ištiesime ranką savo broliams iš Rytų, jei sėkmingai vykdysime reemigracijos projektus ir susigrąžinsime išvykusius lietuvius, tuomet į Vilniaus mokyklas plūstels daugiau moksleivių. Jau dabar progimnazijose trūksta daugiau nei 1,6 tūkst. vietų, pradinėse mokyklose stinga apie 500 vietų, darželiuose – 1,5 tūkst.“, – pastebėjo V.Mitalas ir pridūrė, kad kol kas aiškaus plano, kaip pakeisti situaciją, valstybėje nėra.

Tikisi 10–15 mln. sienos apsaugai

M.Majauskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu teigė, kad tikslinant biudžetą dėmesys skiriamas saugumui. T. y. sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, NATO įsipareigojimams ir sienos apsaugai bei energetiniam saugumui.

„Sveikatos apsaugai papildomai ketinama skirti apie 260 mln. eurų, didžioji dalis šių lėšų bus skirta vakcinų įsigijimui, laboratoriniams tyrimams, reagentams, testams. Taip pat atlyginimų didinimui. Darbo vietų apsaugai bus skirta apie 240 mln. eurų – prastovų subsidijos, darbo paieškų išmokos, taip pat išmokos savarankiškai dirbantiems ir ligos išmokos. Įsipareigojimams NATO partneriams bus reikalinga papildomai maždaug 20 mln. eurų“, – sakė jis.

Anot M.Majausko, tikėtina, kad dėl neramumų susijusių su Baltarusija, reikės spręsti dėl papildomų lėšų valstybės sienos apsaugai. Dėl to turėtų spręsti Vyriausybė ir grąžinti Seimui patobulintą projektą Seimui, tačiau BKF pirmininkas tikisi, jog tam bus skirta apie 10–15 mln. eurų.

Kritika išlaidavimui

O Algirdas Butkevičius, Mišrios Seimo narių grupės narys, pakomentavo ekonomikos krizės suvaldymą ir jį įvertino neigiamai. Jis tikino nepritariantis Europos komisijos siūlymui krizės akivaizdoje „mesti kuo daugiau pinigų į rinką“.

„Skaičiai rodo, kad mes struktūrinį fiskalinį deficitą per praeitus metus išauginome iki 7,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Tarp eurozonos valstybių atsidūrėme priešpaskutinėje vietoje būdami iš lyderių pozicijos. Už prastovas yra išmokėta 140 mln. eurų per praėjusius metus, o poprastovinės subsidijos sudaro tris ar daugiau kartų daugiau. Visiškai nesuprantamas dalykas, jeigu remiamės matematine logika. Čia, manau, piktnaudžiavimo buvo labai daug“, – aiškino jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius

A.Butkevičių stebino, kad ir šių metų tikslinamame biudžete kai kurios išlaidos matytos, nors nėra susijusios su pandemijos suvaldymu.

„Bet kai politiniame lygyje finansinis džinas iš butelio yra paleidžiamas, kai kada radikalūs sprendimai priimami norint sulaikyti to džino tekėjimą ir yra savotiškas šūvis politikams sau į koją“, – įsitikinęs jis.

Kartu jis pažymėjo, jog kyla infliacija, auga maisto, būsto kainos. Ir nors valdantieji pabrėžia investicijų pritraukimo svarbą, A.Butkevičiaus teigimu, pernai Lietuvoje nuo 2009 metų buvo fiksuotas didžiausias investicijų srauto smukimas, kuris siekė 19 proc.

„Darbo našumo augimas yra žemas, darbo užmokesčio augimas yra didelis, darbo produktyvumo lygis irgi yra mažas. Pastaruoju metu diskutuojama vėl didinti minimalią algą. Taip, reikia, bet reikia remtis skaičiais, analizėmis“, – kalbėjo jis.

Kritika valdantiesiems

„Valstiečių“ frakcijos narys Valius Ąžuolas aiškino, jog „dabartiniai valdantieji nemoka planuoti, prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, tai numesdami kitiems“.

„Šio svarstymo galėjo nebūti. Reikėjo patvirtinti tokį biudžetą, kokį buvo atnešusi „valstiečių“ Vyriausybė. Ir pasitikėti dabartine Vyriausybe, suteikti jai galimybę pasiskolinti ir taip skirti lėšas kodinėms priemonėms. Bet to nebuvo padaryta“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, jog BFK tik kai kuriems kitų komitetų pasiūlymams pritarė. Jis stebėjosi, kodėl siūloma didinti asignavimus krašto apsaugai, jei pati ministerija šių pinigų neprašė.

„Nostalgiška ir įdomi situacija. Iš kažko atėmėm, ugniagesiams nedavėme, nors KAM tai pačiais keliais naudojasi, juos gadina ir prie finansavimo neprisideda niekuo“, – sakė jis.

E.Gentvilas: bandykime susilaikyti nuo pagundų

Į V.Ąžuolo pastebėjimus Liberalų sąjūdžio (LRLS) seniūnas Eugenijus Gentvilas atkirto, jog praėjusiai valdžiai buvo leista skolintis ir buvo laukta, kada į Seimą ateis biudžeto patikslinimas. Tačiau tai nebuvo padaryta.

„Vyriausybė, kaip norėjo, be Seimo leidimo, taip leido tuos pinigus. Nedrįstu sakyti, kad blogai, tačiau tikrai nereikia piktintis, kad Seimas yra įtraukiamas į valstybės pinigų valdymą“, – kalbėjo jis.

Kartu E.Gentvilas kreipėsi į tuos, kurie teikė papildomus pasiūlymus ir pažymėjo, jos tai nėra tradicinis biudžetas, svarstomas metų pabaigoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Bandykime susilaikyti nuo pagundų, kad štai dabar yra galimybė svarstyti biudžetą, nors jis skirtas kovai su kovidu, medikų atlyginimams kompensuoti, patirtoms išlaidoms kompensuoti, tai pasinaudokime šia proga ir pateikime pageidavimų pasiūlymus“, – aiškino jis.

Skirs papildomus milijonus

Biudžeto pajamas siūloma didinti 572,3 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,7 mln. eurų (4,6 proc.). Papildomos lėšos reikalingos koronaviruso krizės padariniams švelninti, sveikatos ir socialinei apsaugai, naujai paramai verslui bei gyventojams.

Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų kompensuoti ligos išmokas, padidėjusias dėl pandemijos. Papildomai medikams norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų dar 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

123rf.com nuotr/Pinigai
123rf.com nuotr/Pinigai

Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln. eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų. Dėl laikinos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet pajamų į biudžetą bus nesurinkta 36,5 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad biudžetas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą.

Augs valstybės skola

Lietuvos banko (LB) ekonomistai įspėja, kad spartesnis, nei anksčiau planuota, valdžios sektoriaus skolos didėjimas reikšmingai mažina erdvę fiskaliniams manevrams ateityje. Nors bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozė nesikeičia, tačiau didinamas valdžios sektoriaus deficitą iki 8,4 proc. nuo BVP, o tai reiškia, kad valstybei teks dėl to papildomai skolintis.

„Auga rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą, taip pat į skolos mažinimo strategijos parengimą ir įgyvendinimą iškart po pandemijos suvaldymo“, – rašoma LB išvadoje.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketinama pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau, nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius