Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, kompensacijų gavėjų tokiu atveju padaugėtų 70 tūkstančių.
Tačiau jeigu savivaldybės turės lėšų, kompensacijas jos galėtų skirti ir toms šeimoms, kurių išlaidos šildymui sudarys 10 proc. jų pajamų. Ši nuostata nebūtų privaloma, o ministerija abejoja, ar savivaldybės nuleis kartelę.
Ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina komiteto narius informavo, kad iki 10 proc. sumažinus kartelę, valstybės paramą gautų labai daug žmonių – iš esmės visi, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, kuris 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 636,9 euro (po mokesčių).
„Visi su vidutiniu darbo užmokesčiu taptų kompensacijų gavėjais“, – komitete teigė S.Kulpina. Ji pateikė duomenis, kad minimalų darbo užmokestį (380 eurų) gaunantis asmuo už šildymą neturėtų mokėti daugiau kaip 35 eurus.
Pasak S.Kulpinos, dabar Lietuvoje kompensacijas gauna 130 tūkst. žmonių – 4,6 proc. visų gyventojų. Įsigaliojus naujai tvarkai, jų skaičius išaugtų iki 200 tūkst.
S.Kulpina taip pat informavo, kad 2015 metais būstui išlaikyti gyventojai išleido 14 proc. pajamų – mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje.
„Mūsų rodikliai rodo, kad mes būstui išlaikyti kasmet išleidžiam mažiau“, – teigė ministerijos atstovė.
Jeigu Seimas tokiai tvarkai pritars, kompensacijos bus skaičiuojamos, iš šeimos pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Valdžia turi planų šį dydį didinti iki 129 eurų.
