Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pristatyto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, 32 proc. šešėlio šalyje sudaro cigarečių, alkoholio, degalų ir kitų prekių kontrabanda. Antroje vietoje – prekių ir paslaugų teikimas nesumokant mokesčių. Ši veikla sudaro 25 proc. šešėlio. Nelegalus darbas ir neoficialus darbo užmokestis, mokamas vokeliuose, – 23 proc. Prekybai nelegaliomis prekėmis, neįskaitant kontrabandinių prekių ir paslaugų, tenka 13 proc. viso šešėlio.
Pasak ekspertų, šešėlinės ekonomikos struktūra patvirtina teiginį, kad mokesčių ir reguliavimo našta turi didelį poveikį šešėlinei ekonomikai. Pirmos trys didžiausios šešėlio dalys, kurios sudaro 80 proc. viso šešėlio, yra tiesioginė mokesčių vengimo pasekmė. „Tai nėra duotybė, tai yra reguliavimo pasekmė“, – trečiadienį sakė LLRI prezidentė Rūta Vainienė.
Reikia didelio ryžto, drąsos, kad iš baltos veiklos pereitum į šešėlį. Tam turi būti labai stiprus motyvas. Legalizuotis visi nori. Jie tai padaro, vos gali tai padaryti, – sakė R.Vainienė.Šešėlinė ekonomikos dalis Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius 13 metų, kai LLRI atlieka šalies ekonomikos tyrimą. Lygiai tiek pat, kiek dabar – 27 proc. bendrojo vidaus produkto – šešėlis buvo pasiglemžęs tik 1997 metais, kai buvo atliekamas pirmasis tyrimas. Tokia pati jo dalis prognozuojama kitąmet.
Paprašyta palyginti situaciją tada ir dabar, R.Vainienė kalbėjo, kad šešėlyje šiuo metu generuojamos didesnės sumos, nes smarkiai išaugo ir pats BVP. Tačiau, anot jos, esminis skirtumas – kokybinis.
„1997 metais buvo tie laikai, kai visi nebuvo legalizavęsi, dar nebuvo išbaltėję. Po 2003–2004 metų, kai prasidėjo ta augimo banga, buvo masinis veiklų legalizavimas. Visų be išimties. To šešėlio liko labai mažai ir čekiukus gaudavome, ir t. t.“, – prisiminė ekonomistė.
Tai, kas įvyko dabar, R.Vainienė vadino dideliu žingsniu atgal. „Reikia didelio ryžto, drąsos, kad iš baltos veiklos pereitum į šešėlį. Tam turi būti labai stiprus motyvas. Legalizuotis visi nori. Jie tai padaro, vos gali tai padaryti. Visiškai kitokios, žymiai stipresnės jėgos turi veikti, kad iš baltos veiklos žmogus vėl pradėtų ieškoti schemos, kaip išvengti mokesčių ir apeiti reguliavimą“, – sakė LLRI prezidentė.
„Kokybine prasme dabar mes esame žymiai gilesnėje duobėje negu tais 1997 metais. Kad žmonės vėl legalizuotųsi, turi būti akivaizdus sąlygų pagerėjimas, turi būti žymiai lengviau daryti verslą ir žymiai lengviau įsidarbinti“, – kalbėjo ji.
Tyrimo duomenimis, bent dalį pajamų iš šešėlinės veiklos šiemet gauna 38 proc. ūkio vienetų. Manoma, kad kitąmet ši dalis sumažės iki 36 proc.
