Už ligonio slaugymą „Sodra“ moka nuo pirmosios dienos ir palankesnėmis sąlygomis nei mokama ligos pašalpa esant laikinajam nedarbingumui, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pagal galiojančią tvarką, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa sudaro 80–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apskritai nemokama.
„Sodra“ ligos pašalpą pradeda mokėti tiktai nuo trečiosios dienos ir moka iki septintosios nedarbingumo dienos.
Ši pašalpa sudaro 40 proc. vadinamojo kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis – tai mėnesio pajamos, iš kurių skaičiuojami mokesčiai „Sodrai“. Šios pajamos dar yra vadinamos draudžiamosiomis.
Jei žmogus per savaitę nepasveiksta, nuo aštuntosios nedarbingumo dienos jam mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Tuo tarpu slaugos pašalpą „Sodra“ moka nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Ji sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Pavyzdžiui, už sergančio vaiko slaugymą, jei jam dar nėra 14 metų, pašalpa mokama iki 14 dienų. Slaugant vyresnius vaikus ar šeimos narius pašalpa mokama 7 kalendorines dienas.
Jei žmogus, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį gauna 3 tūkst. litų algos, apytiksliais apskaičiavimais, ligos pašalpos per savaitę susidarytų apie 280–450 litų, slaugos pašalpos – apie 580 litų.
Mokant pašalpas išskaičiuojama 6 proc. sveikatos draudimo įmoka ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Be to, pašalpa mokama tik už darbo dienas.
Lyginant 2007–ųjų „Sodros“ duomenis su 2010–ųjų rodikliais, per trejus metus laikinojo nedarbingumo atvejų sumažėjo vos ne perpus.
2007–aisiais ligos pašalpa buvo mokėta maždaug 773 tūkst. žmonių, pernai ją gavo apie 401 tūkst. Spėjama, kad baimindamiesi netekti darbo žmonės į jį eidavo net ir sirgdami.
Tuo tarpu slaugos pašalpų gavėjų mažėjo ketvirtadaliu: nuo 88 tūkst. 2007–aisiais iki 61 tūkst. 2010–aisiais.
