Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Siūloma griežčiau saugoti depozitinėse sąskaitose laikomas žmonių lėšas

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo būdavo atvejų, kai žmonės, laikydami pinigus depozitinėse sąskaitose bankuose, kurie bankrutavo, prarado šias lėšas ir negavo draudimo išmokų. Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisas, kurios efektyviau apsaugos pinigines lėšas.

Teisingumo ministerija parengė Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis siekiama labiau apsaugoti asmenų pinigines lėšas, laikomas depozitinėse sąskaitose. Šiam pasiūlymui  buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.

„Banko bankroto atveju niekuo dėti žmonės gali prarasti savo santaupas vien todėl, kad pervedė kelis šimtus ar tūkstantį litų į šiame banke buvusias antstolių ar notarų depozitines sąskaitas, o jose buvo lėšų daugiau negu numatyta maksimali draudimo išmoka. Būtent dėl šiandien galiojančių nenuoseklių įstatymų, sukeliančių daug praktinių problemų, mes ir siūlome šias pataisas“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pagal įstatymų projektų nuostatas indėlininku laikomas kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) ir kuris yra arba gali būti nustatytas iki draudžiamojo įvykio.

Bankų ar kredito unijų bankroto atveju maksimali 100 000 eurų (345 280 litų) draudiminė suma  išmokama kiekvienam tokioje sąskaitoje laikomų piniginių lėšų savininkui atskirai.

Pavyzdžiui, klientas laiko lėšas žyminiam mokesčiui sumokėti advokato depozitinėje sąskaitoje. Tokiu atveju, bankrutavus bankui ar kitai kredito įstaigai, kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos antstolio, notaro, advokato ar teismo depozitinėje sąskaitoje, galėtų pretenduoti į  maksimalią 100 000 eurų draudiminę išmoką.

Teisingumo ministerijos parengtuose įstatymų projektuose siūloma įteisinti aiškias nuostatas, pagal kurias asmuo depozitinėje sąskaitoje laikydamas kitiems asmenims priklausančias lėšas, laikomas patikėtiniu, o indėlininkai laikomi patikėtojais. Jie turės  reikalavimo teisę į tokioje depozitinėje sąskaitoje laikomas lėšas.  

Pavyzdžiui, klientas laiko lėšas žyminiam mokesčiui sumokėti advokato depozitinėje sąskaitoje. Tokiu atveju, bankrutavus bankui ar kitai kredito įstaigai, kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos antstolio, notaro, advokato ar teismo depozitinėje sąskaitoje, galėtų pretenduoti į  maksimalią 100 000 eurų draudiminę išmoką.

Parengtais įstatymų projektais nėra siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kurios šias sąskaitas išskirtų iš kitų bankuose ar kredito įstaigose atidarytų sąskaitų ir leistų visiškai apsaugoti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas. Šių sąskaitų savininkai galės prireikus pasinaudoti bendromis riziką prarasti privalomuoju draudimu neapdraustą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį mažinančiomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, bus galima savanorišku draudimu drausti privalomai nedraudžiamą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį, atidaryti depozitines sąskaitas keliuose skirtinguose bankuose  ar keliuose kredito įstaigose ir pan.

Jei Seimas pritars šiems pakeitimams, taip pat reikės pakeisti ir Antstolių, Teismų, Notariato, Prokuratūros, Advokatūros, Vertybinių popierių, Fizinių asmenų bankroto ir kitus įstatymus, reglamentuojančius lėšų laikymą depozitinėse sąskaitose.

Teisingumo ministerija siūlo, kad indėlininkų interesus labiau apsaugantys įstatymai įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką