Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiuolaikiniai patogumai taps prieinami dar daugiau šalies gyventojų

Nepasirašę naujų sutarčių vilniečiai tapo „Vilniaus vandenų“ skolininkais.
Vienas iš miestų, kuriame vandentvarkos projektai ypač sėkmingai juda į priekį – Šiauliai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Į namus tiekiamas kokybiškas geriamasis vanduo, galimybė naudotis nuotekų sistema – rodos, tai įprasti, buitį palengvinantys patogumai, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai gali jais naudotis. 2007-2013 m. ES paramos lėšos padės išspręsti šią problemą.

Šiuo metu vandens tiekimo sistemos projektai vykdomi ir Vilniuje bei aplinkinėse gyvenvietėse – Balsiuose, Tarandėje, Nemenčinėje, Gineitiškėse ir kitur.

Lietuva siekia, kad iki 2014 metų pabaigos kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis būtų aprūpinti 95 procentai visų šalies gyventojų. Pasak Aplinkos ministerijos ES paramos departamento direktoriaus pavaduotojo Ineso Kiškio, šiuo metu vandens tiekimo paslauga naudojasi apie 74 proc. Lietuvos gyventojų. Geriausia situacija didžiuosiuose miestuose, o iš mažųjų gyvenviečių 100 proc. centralizuota paslauga aprūpinti Visagino, Nidos, Naujosios Akmenės gyventojai. Blogiausia padėtis – kaimo vietovėse, o iš gyvenviečių – Žagarėje, Pagėgiuose, Eišiškėse, Baisogaloje, Skaudvilėje. Visose šiose gyvenvietėse vyksta ES lėšomis finansuojami vandentvarkos projektai.

„ES 2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu vandentvarkos projektams skirta beveik 1,5 mlrd. Lt. Į šią sumą įskaičiuota ir 475 mln. Lt dumblo tvarkymo projektams. Visa ši suma jau paskirstyta projektams ir jie dabar yra įvairiose įgyvendinimo stadijose. Skirtingai nei prieš ekonominę krizę, rangos darbų kainos yra kritusios, todėl sutaupomos didelės sumos. Jau yra sutaupyta apie 140 mln. Lt ir manome, kad sutaupysime antra tiek. Vien tik šiemet, per 8 mėnesius buvome išmokėję 150 mln. Lt, o iki metų pabaigos – dar apie 320 mln. Lt“, – finansinę vandentvarkos projektų pusę komentavo I.Kiškis.

Sėkmingiausi – Šiauliai ir Klaipėda

Iki šiol kildavo nemažai problemų ir nesusikalbėjimo dėl privačių sklypų prijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tinklų. ES paramos lėšomis vandens tiekimo ir nuotekų tinklai tiesiami iki sklypo ribos, o už darbų įgyvendinimą nuo sklypo ribos turi mokėti pats gyventojas. Todėl neretai žmonės tvirtina neišgalintys mokėti už šias paslaugas, o neretai jiems pritrūksta informacijos apie būsimus darbus ir laukiančias išlaidas.

Nuo šiol vandentiekininkų bendrovės, tiesiančios vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, turės ne tik įsipareigoti prie tinklų prijungti tam tikrą skaičių vietos gyventojų, bet padaryti tai iki nustatytos datos. Iki šiol tokio įsipareigojimo vandentiekininkai ne visada laikydavosi. Todėl neretai net nutiesti vandens tiekimo ir nuotekų tinklai negarantuodavo, kad jais jau galės naudotis gyventojai. „Priešingu atveju vandentvarkininkų įmonėms bus nubraukiama dalis ES paramos, skirtos vandentvarkos projektams įgyvendinti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas I.Kiškis. Paklaustas, kuriuos miestus išskirtų kaip sėkmingiausiai vykdančius vandentvarkos projektus, specialistas pirmiausia paminėjo Šiaulius ir Klaipėdą.

Gyventojams – visa galima pagalba

Pasak bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinio direktoriaus Jono Matkevičiaus, jų bendrovės vykdomi projektai sėkmingai juda į priekį dėl to, kad petys į petį dirbama su šio miesto savivaldybe, ieškoma sprendimų, kurie palengvintų projektų įgyvendinimą. Pieš pradedant vandentvarkos darbus kiekviename kvartale rengiami gyventojų susirinkimai, dalinamos atmintinės, o kai žmonės pasiryžta jungtis prie centralizuotos sistemos, stengiamasi rasti sprendimą, kaip suteikti visą galimą pagalbą ir kiek įmanoma palengvinti finansinę naštą.

Pavyzdžiui, kai tiesiami nuotekų vamzdžiai, žmogus savo žemėje pats gali vykdyti kasimo darbus. Statybų rangovo AB „Panevėžio statybos trestas“ darbų vykdytojai gyventojams pataria, kaip geriau kloti vamzdynus, kaip, jei reikia, pakoreguoti sklypo tinklų projektą. Kad žmonėms būtų patogiau ir pigiau, rangovas, klodamas vandentiekio atšakas, gyventojų prašymu gatvės ribose dažniausiai pakloja ir nuotekų išvadus.

„Šiuo metu Šiauliuose apie 85 proc. gyventojų naudojasi centralizuota sistema, mūsų tikslas – kad iki 2014 metų pabaigos būtų 95 proc.“, – sakė „Šiaulių vandenų“ generalinis direktorius J.Matkevičius.

Projektai juda į priekį

Sklypų prijungimo prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos projektai šiuo metu juda į priekį ir sostinėje, pasak bendrovės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovės Simonos Skalauskytės, šiuo metu jie vykdomi Balsiuose, Tarandėje, Nemenčinėje, Gineitiškėse, Riešėje, Bajoruose. Paprašyta įvardinti, kokios priežastys lemia tai, kad gyventojai kartais atsisako prisijungti prie centralizuotos sistemos, „Vilniaus vandenų“ atstovė įvardijo kelis faktorius: pirmas jų, per daug sudėtinga procedūra ir dėl to susijusi informacijos stoka, antrasis – nėra įstatyminio pagrindo priversti jungtis, pagaliau kartais gyventojai dvejoja ir dėl neišvengiamų finansinių išlaidų.

UAB „Kauno vandenys“ duomenimis, šiai dienai prie centralizuotos nuotekų sistemos pajungta 92,4 proc., o prie centralizuoto vandentiekio 96 proc. gyventojų. Įgyvendinus 2007–2013 metų ES Sanglaudos fondo finansuojamus tinklų plėtros projektus bus pasiektas 95 proc. pajungimas ir prie centralizuotos nuotekų sistemos. Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus Viliaus Buroko, šiuo metu vandentvarkos projektai vykdomi keliose Kauno vietovėse: Vijūkų, Romainių gyvenamųjų namų kvartaluose, Aleksote, taip pat Linksmadvario gyvenamajame kvartale ir kitose vietose.

Kaip pasakojo V.Burokas, projektų įgyvendinimo metu gyventojams teikiama informacija apie projekto eigą, apie prisijungimo prie klojamų tinklų tvarką – vyksta susitikimai, žmonėms dalijami bukletai su naudinga informacija.

„Ekonominio sąstingio metu dalis gyventojų pasijungimo darbus atideda „geresniems“ laikams. Tačiau dauguma gyventojų bent jau priešprojektinius darbus ar projekto parengimą atlieka, o vėlesniam laikotarpiui atideda statybos darbus. Tiesa, nuolat gyventojams akcentuojame, kad greičiausias ir pigiausias variantas yra visus darbus vykdyti lygiagrečiai“, – pridūrė UAB „Kauno vandenys“ generalinis direktorius.  
 

Atliks darbų už 52 mln. litų

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Finansų departamento direktorė Aldona Jonaitienė sakė, kad šiuo metu Klaipėdoje vykdomas vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tinklų infrastruktūros plėtros projektas.

A.Jonaitienės teigimu, šis projektas susideda iš kelių dalių. „Tinklų plėtros projektas vykdomas Kretingos gatvės rajone. Jis praktiškai baigtas, gyventojai turės galimybę jungtis prie naujai nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, jungtis į bendrą, centralizuotą Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą“, – sakė A.Jasaitienė.

Smeltės kvartale, anot jos, tiesiami nauji vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai, kita dalis nuotekų tinklų rekonstruojama. Klaipėdoje taip pat vyksta Žaliojo slėnio vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Klaipėdos miesto centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos.

„Dar vieną projektą mes vadiname Paupio tinklų plėtros projektu. Čia irgi tiesiami nauji tiek magistraliniai, tiek šakotiniai vandentiekio ir nuotekų  tinklai. Tas projektas turėtų būti baigtas kitais metais“, – sakė A.Jonaitienė.

Jos teigimu, rugsėjo pabaigoje turėtų prasidėti Trineičio kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija – bus tiesiami tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklai, rekonstruojami dalis nuotekų tinklų. „Dar yra numatyta pirmos vandenvietės rekonstrukcija, bet kol kas sutartis nėra pasirašyta“, – sakė „Klaipėdos vandens“  Finansų departamento direktorė.

A.Jonaitienė pažymėjo, kad visų šių darbų vertė yra 52 mln. litų. Iš jų 41 mln. litų yra Europos Sąjungos lėšos, 4,9 mln. litų – lėšos iš valstybės biudžeto, o 5,8 mln. litų – Klaipėdos savivaldybės skirtos lėšos.

Logotipas

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką