Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skandalas Latvijoje: paaiškėjo, kas išgelbėjo pinigus iš jau uždaryto banko „Latvijas Krājbanka“

Žmonių eilė prie „Latvijas Krajbanka“ bankomato
Felicija Verzemniece/TVNET nuotr. / Žmonių eilė prie „Latvijas Krajbanka“ bankomato
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Latviją purto naujas skandalas: žiniasklaida sužinojo ir paskelbė, kurie asmenys bei kompanijos išgelbėjo savo pinigus iš jau uždaryto banko „Latvijas Krājbanka“, kurį valdė žlugusio Lietuvos banko „Snoras“ savininkai. Lietuvoje taip pat būta įtarimų, kad po „Snoro“ uždarymo iš jo dar plaukė pinigai, bet kol kas nėra įrodymų.

Lietuvoje – tik paslaptingas tyrimas

Lietuvoje buvo įtariama, kad daliai indėlininkų atgauti pinigus iš jau uždaryto banko „Snoras“ padėjo Lietuvos banko paskirtas „Snoro” bankroto administratorius Neilas Cooperis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinasi, ar iš jau uždaryto „Snoro“ nebuvo pervedinėjami pinigai. Prokurorai 2013 rugpjūtį patvirtino sulaukę ekspertų išvadų, bet nepranešė, ar iš jų galima spręsti, jog iš uždaryto banko tekėjo pinigai. Kokia tyrimo eiga ir būklė, taip pat nepranešama.

Neilas Cooperis sutiko duoti išskirtinį interviu 15min.lt žurnalistams„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis.

Prokurorai 2013 rugpjūtį patvirtino sulaukę ekspertų išvadų, bet nepranešė, ar iš jų galima spręsti, jog iš uždaryto banko tekėjo pinigai. Kokia tyrimo eiga ir būklė, taip pat nepranešama.

2013 m. pavasarį politikai Seime dalijosi įtarimais, kad po „Snoro“ uždarymo beveik šimtas žmonių sugebėjo atsiimti banke laikytus pinigus.

Tuomet į įtarimų sūkurį buvo patekusi buvusios Seimo vadovės konservatorės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino bendrovė „Novotersa“, kuri esą banko griūties dieną sugebėjo 650 tūkst. litų indėliu padengti paskolą ir taip išvengė nuostolių.

G.Degutis karštai įrodinėjo, jog ši operacija buvo atlikta teisėtai ir laiku, jog jis nieko nežinojo apie banko griūtį. G.Degutis už šmeižtą net buvo padavęs į teismą premjerą Algirdą Butkevičių, bet vėliau ieškinį atsiėmė.

Iš uždaryto banko plaukė milijonai

Tuo tarpu Latvijoje gandai, jog po žlugusio dukterinio „Snoro“ banko „Latvijas Krājbanka“ uždarymo iš jo toliau tekėjo pinigai, pasitvirtino.

Pasak Latvijos interneto portalo telegraf.lv, tarp išskirtinių „Latvijas Krājbanka“ klientų, kurie jau po banko uždarymo sugebėjo atgauti didžiules sumas, yra valstybinė energetikos bendrovė „Latvenergo“, taip pat valstybės valdoma aviacijos bendrovė „airBaltic“, Latvijos privatizavimo agentūra, Latvijos universitetas, Liepojos olimpinis centras, kompanija „Venden“ bei kiti.

Tarp laimingųjų buvo ne tik bendrovių bei organizacijų, bet ir privačių asmenų. Apie tai pranešė laikraštis „Vesti segodnia“.

2013 m. lapkritį Latvijoje didelį rezonansą sukėlė buvusio „Latvijas Krājbanka“ prezidento Ivaro Priedičio interviu. Jis atvirai pareiškė, kad po banko uždarymo stambūs jo klientai tyliai susigrąžino apie 109 mln. latų (apie 500 mln. litų).

Tuo tarpu garsus kompozitorius Raimondas Paulas, laikęs šiame banke didesnę, nei garantuoja indėlių draudimas, sumą, liko be nieko. „Man vėliau taip ir pasakė: būtų sėdėjęs R.Paulas tyliai, jis taip pat būtų atgavęs savo pinigus“, – interviu sakė I.Prieditis.

Laikraštis „Vesti segodnia“ gavo oficialius dokumentus, iš kurių matyti, kokios bendrovės bei privatūs asmenys nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. (jau po banko uždarymo) atgavo iš banko pinigus.

Demaskuojantys dokumentai

Latvijos banko „Latvijas Krājbanka“ griūtį sukėlė jo savininko Lietuvos banko „Snoras“ nacionalizacija. Paskelbus apie „Snoro“ nacionalizaciją 2011 m. lapkričio 16 d. Latvijoje kilo panika.

Indėlininkai ir klientai puolė atsiiminėti savo pinigų iš „Latvijas Krājbanka“. Šio banko veikla buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio 21 d., tačiau jau nuo lapkričio 17 d. banko klientai negalėjo atlikti operacijų su didesnėmis nei 10 tūkst. latų (50 tūkst. litų) sumomis. Tačiau, kaip rodo dokumentai, net ir po uždarymo iš banko tekėjo didžiulės sumos.

jau nuo 2011 m. lapkričio 17 d. banko klientai negalėjo atlikti operacijų su didesnėmis nei 10 tūkst. latų (50 tūkst. litų) sumomis. Tačiau, kaip rodo dokumentai, net ir po uždarymo iš banko tekėjo didžiulės sumos.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2011 m. lapkričio 30 d. „Latvenergo“ iš banko atgavo daugiau nei 549 tūks. latų (daugiau nei 2,5 mln. litų), Guntaras Trinitis – 249 tūks. latų (apie 1,250 mln. litų), Karlis Bružuksas – 277 tūkst. latų (daugiau nei 1,350 mln. litų). 2011 m. gruodžio 2 d. „Deutsche Bank Trust Company Americas“ atgavo 2,5 mln. JAV dolerių (apie 6,5 mln. litų), „Norvik banka“ dviem pavedimais susigrąžino daugiau nei 600 tūks. eurų (apie 2 mln. litų). Dideles sumas iš „Latvijas Krājbanka“ susigrąžino kitas Latvijos bankas „Citadele“.

Latvijos aviakompanija „Air Baltic“ 2011 m. lapkričio 25 ir lapkričio 30 d. trimis pavedimais atgavo beveik 2 mln. eurų (apie 7 mln. litų) ir beveik 1,5 mln. JAV dolerių (apie 3,750 mln. litų). „Air Baltic“ valdė ir finansavo „Latvijas Krājbanka“ per „Snorą“ valdę verslininkai iš Rusijos tėvas ir sūnus Antonovai.

Dokumentus, kuriais remiantis jau po banko uždarymo buvo atlikti pavedimai, pasirašė Latvijos finansų bei kapitalo rinkos priežiūros komisijos atstovas Janis Brazovskis, kuris turėjo teisę nuspręsti, kam išmokėti pinigus. J.Brazovskis jau dvejus metus nebedirba komisijoje, dabar jis konsultuoja valstybinį koncerną „Latvenergo“, kuris iš žlugusio banko taip pat atgavo didelę sumą.

Viskas teisėta?

Latvijos finansų bei kapitalo rinkos priežiūros komisija tikina, kad viskas buvo daroma teisėtai.

„Nuo 2011 m. lakpričio 17 d. iki lapkričio 22 d. komisija gavo apie 6000 klientų pareiškimų, kuriais buvo prašoma grąžinti jiems banko „Latvijas Krājbanka“ sąskaitose esančius pinigus. – paaiškino komisijos atstovė Marija Makareviča. – Tuo metu mokėjimai buvo atliekami pagal labai aiškius ir griežtus kriterijus.

Pinigus atgavo pensiniai fondai, bankai, laikę „Latvijas Krājbanka“ korespondentines sąskaitas, o taip pat kasdienei ūkinei veiklai skirti pinigai (50 latų (250 litų) per dieną). Be to, komisija leido grąžinti pinigus klientams, kuriems mokėjimai buvo pradėti, bet neįvykdyti nuo lapkričio 17 iki lapkričio 20 d. Tai, kad pervedimai buvo užbaigti jau po banko uždarymo, reiškia tik pinigų pervedimo laiką, bet nekeičia esmės – dokumentai buvo sutvarkyti iki lapkričio 21 d. Iš gautų 6000 klientų pareiškimų komisija leido patenkinti tik 1000. Pagal juos klientams buvo išmokėta apie 55 mln. latų (apie 275 mln. litų).“

Kaspars Krafts BFL/F64 nuotr./„Latvijas Krājbanka“ valdybos pirmininkas Ivars Priedītis
Kaspars Krafts BFL/F64 nuotr./„Latvijas Krājbanka“ valdybos pirmininkas Ivars Priedītis

Man pasakojo, kad buvo dvi eilės – gerų ir blogų klientų. Be to, aš girdėjau, kad kai kurie klientai savo pinigus atgavo už 20 proc. „mokestį“ nuo pervestos sumos. Pats to patirtinti negaliu, nes tuo metu sėdėjau kalėjime.

Buvęs banko prezidentas I.Prieditis kalba kitaip: „Aš puikiai žinau, kad nuo lapkričio 17 iki lapkričio 22 d. J.Brazovskio darbo diena prasidėdavo nuo ilgos eilės norinčių atgauti savo pinigus. Man pasakojo, kad buvo dvi eilės – gerų ir blogų klientų. Be to, aš girdėjau, kad kai kurie klientai savo pinigus atgavo už 20 proc. „mokestį“ nuo pervestos sumos. Pats to patirtinti negaliu, nes tuo metu sėdėjau kalėjime.“

J.Prieditis įsitikinęs, kad mokėjimai, atlikti jau po banko uždarymo, buvo neteisėti: „Mano manymu, tokių mokėjimų negalėjo būti. Net pensijų fondų įmokos negalėjo būti grąžintos – kai banko veikla sustabdo, ji sustabdoma mirtinai, visiems klientams be išimčių.“

Bankų „Snoras“ ir „Latvijas Krājbanka“ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas nuo Lietuvos ir Latvijos teisėsaugos pasislėpė Didžiosios Britanijos sostinėje Londone. Pirmadienį 16 val. Lietuvos laiku Londono Vestminsterio magistrato teismas paskelbs, ar tenkina Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką