Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Snoro“ banke užstrigę pinigai stabdo verslo projektus

 „Snoras“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Snoras“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Sąjungos parama, verslo plėtrai taupyti pinigai, namų statyboms pasiskolintos lėšos. Visa tai – miglose. Verslininkai nežino, kaip prisikasti prie bendrovių sąskaitų, kurios liko žaibiškai nacionalizuotame banke „Snoras”.

„Snoro” sąskaitose įstrigę pinigai ypač daug nerimo kelia statybininkams. Šis bankas pastaraisiais metais finansavo kai kuriuos stambius nekilnojamojo turto projektus. Vienas tokių – didžiausias šiuo metu statomas mažaaukščių namų kompleksas „Elguva” sostinėje gali laikinai ir sustoti.

Karoliniškėse kylančiam namų kompleksui 29 milijonų litų paskolą šių metų pradžioje suteikė „Snoras”, buvo atidaryta kreditinė linija.

„Baiminamės, kad gali sustoti darbai. Spėjome panaudoti tik nedidelę dalį pasiskolintų lėšų, o ketvirtadalis butų jau rezervuota”, – vakar „Lietuvos rytui” sakė „Elguvos” projektų direktorius Simonas Pocius.

Bendrovė daug turto yra įkeitusi „Snoro” bankui, ten įšalo įmonės pinigai.

Mažaaukščių namų komplekse Karoliniškėse planuojama pastatyti 150 butų. Tačiau kol kas spėta įgyvendinti tik maždaug dešimtadalį projekto.

Bendrovės projektų vadovas viliasi, kad visas projektas vis dėlto pateks į vadinamąjį „gerąjį” banką.

Blogiausiu atveju, S.Pociaus teigimu, šios statybos gali būti finansuojamos kito banko: „Tačiau tai – tik pasvarstymai. Kol kas laukiame žinių kaip ir visas verslas, turėjęs santykių su „Snoru”. Vengiame elgtis drastiškai, nes visus kamuoja nežinia.”

Verslininkas įsitikinęs, kad jeigu namų kompleksas jau būtų buvęs pastatytas, dabar didelių problemų dėl „Snoro” nacionalizavimo gal ir nebūtų.

Tačiau, kai pastatyti tik požeminiai garažai, o sąskaitos įšaldytos, sunku ką nors prognozuoti.

„Kol kas, kaip ir visi kiti, kasdien atsiimame po 500 litų”, – sakė pašnekovas.

Sugriuvo investiciniai planai

Kai kurioms šalies įmonėms „Snoro” nacionalizavimas sujaukė investicinius planus.

Mažeikių mėsinė šio banko sąskaitoje buvo sukaupusi nemažą sumą, už kurią tikėjosi plėsti gamybos bazę, pirkti naujų įrenginių. „Pinigai greičiausiai nuplaukė, nes tai didesnė suma už valstybės apdraustąją – 100 tūkstančių eurų.

Taigi lėšų investiciniams planams, ko gero, teks skolintis iš kitų bankų”, – apgailestavo Mažeikių bendrovės vadovas Remigijus Petraitis. Kartu verslininkas pasidžiaugė, kad įmonė tebėra moki, niekam neskolinga, darbuotojams – taip pat.

„Skaičiuojama, kad verslas gali prarasti 2,5 milijardo litų. Tai fantastiški skaičiai mūsų ekonomikai”, – nerimavo Mažeikių mėsinės vadovas.

Jeigu būtume žinoję apie problemas „Snore”, žinoma, sąskaitas būtume perkėlę į kitą banką”, – „Lietuvos rytui” tvirtino R.Petraitis.

„Snore” įstrigo ir kai kurioms įmonėms atseikėtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

„Laimėjome du nemažus projektus, už kuriuos gavome avansą. Nors jį jau galėjome naudoti, nutarėme dar palaukti, kol galutinai parengsime projektą. O dabar avansas liko „Snore”, – pasakojo bendrovės „Plungės lagūna”, užsiimančios inžinerijos, statybos verslu, vadovas Almantas Čebanauskas.

Verslininkas nenorėjo įvardyti banke įstrigusios sumos, tačiau atskleidė, kad vieno projekto vertė – 12,5 milijono litų.

„Avanso suma mums labai didelė ir svarbi, nes reikia pirkti medžiagas, pradėti darbus, mokėti atlyginimus”, – vardijo A.Čebanauskas.

„Plungės lagūnos” vadovas teigė žinantis ir daugiau įmonių, kurios „Snore” laikė ES struktūrinių fondų skirtą paramą.

„Gali tekti darbuotojams mažinti atlyginimus”, – prasitarė A.Čebanauskas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką