Nerimą pakurstė administratoriaus Simono Freakley sprendimas neįsileisti asociacijos stebėtojo į „Snorą“ bei ketinimai įgyvendinti vadinamąjį „blogo ir gero“ banko scenarijų. Teisininkams kyla abejonių dėl siūlomo restruktūrizavimo būdo, neatitinkančio geriausios pasaulinės praktikos, teisėtumo.
„Vertiname valstybės ryžtą stabdant galimai nusikalstamą banko savininkų ir vadovų veiklą, tačiau stebina tai, kad atsakingos institucijos ir toliau norėtų naudoti buldozerį ten, kur reikalingas chirurgo skalpelis.
Dabar panašu, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas planuoja priimti visų „Snoro“ banko klientų likimą nulemsiančius sprendimus užkulisiuose, nepaisydama pažadų diskutuoti. Tokia strategija primena liūdnos atminties „naktinę mokesčių reformą“, kurios padariniai jaučiami iki šiol”, – sako Irmantas Norkus, asociacijoje savo klientus atstovaujančios teisinių paslaugų įmonės „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris.
I.Norkaus teigimu, kadangi laiko nėra pakankamai, o gandų – daug, indėlininkai ir kreditoriai, kuriems atstovauja asociacija, negali tiksliau suformuluoti savo pozicijos ir reikalavimų, nes neturi aiškios informacijos, kiek turto yra likę nacionalizuotame banke.
Asociacijai abejonių kelia ir Vyriausybės siūlomas banko problemų sprendimo kelias, jo teisėtumas ir atitikimas Konstituciją.
„Pasaulinė praktika yra tokia, kad „gerasis“ bankas yra valdomas „blogojo“, jis yra antrinis pastarojo bankas. Tokiu atveju viskas, ką uždirba gerasis bankas, tenka „neužtikrintų“ indėlininkų reikalavimams tenkinti. Ir tik tokiu atveju galima tikėtis kompensuoti praradimus visoms indėlininkų ir kreditorių grupėms“, – sako I.Norkus.
Vyriausybės šiuo metu siūlomas scenarijus – valstybės draudžiamus indėlius perkelti į naujai steigiamą „gerąjį“ banką – likusius banko kreditorius pastumia į šoną, nes „gerasis“ ir blogasis“ bankai planuojami kaip atskiri nesusiję vienetai.
Indėlių grąžinimo užtikrinimui į naująjį banką perkeliamas turtas dėl proceso spartos – numatytas tik vieno mėnesio laikotarpis – tikėtina, būtų vertinamas labai konservatyviai, likvidacine turto verte. Būtų gauta kaina, kuria turtą galima parduoti kuo greičiau, nors palaukus ilgesnį laiką jį būtų galima realizuoti brangiau.
„Realu, kad tokiu būdu į naująjį banką bus perkelta daugiau turto nei jo realiai reikia indėlių grąžinimui užtikrinti, todėl ateityje šį banką nusprendusi parduoti Vyriausybė galėtų uždirbti, tačiau šis pelnas atitektų valstybei ir „Snoro“ kreditorių nepasiektų“, – sako Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” partnerė.
Pasak jos, valstybės siūlomas būdas yra tipiškas diferencijuoto teisinio reguliavimo atvejis, kai vieno ar kelių asmenų atžvilgiu nustatomos kitokios taisyklės nei visiems kitiems.
Asociacija ragina atsakingas institucijas tęsti atvirą diskusiją su suinteresuotomis grupėmis, keistis informacija ir priimti racionalius ir visų nacionalizuoto banko klientų interesus tenkinančius sprendimus.
