Banko bankroto administratoriumi paskirtas Lietuvos banko pasiūlytas tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiasis partneris Neilas Cooperis. Tos pačios bendrovės partneris Simonas Freakley'is nuo lapkričio vidurio jau dirba „Snoro“ laikinuoju administratoriumi, o N.Cooperis yra jo komandos narys.
„Zolfo Cooper Europe“ tinklalapyje skelbiama, kad Londone gyvenantis N.Cooperis yra dirbęs daugiau kaip 30 pasaulio šalių ir yra vienas labiausiai patyrusių tarptautinių įmonių nemokumo specialistų. B.Cooperis, kuris specializuojasi lėšų išieškojimo ir tarptautinių įmonių nemokumo srityse, likvidavo „Maxwell“ pensijų fondą, dirbo skrydžių, laivybos bendrovių bankroto administratoriumi.
G.Stalnionis negalėjo pasakyti, iki kada priimami kreditorių reikalavimai. Su teisėju Andžejum Maciejevskiu BNS susisiekti nepavyko.
Įmonių bankroto įstatymas numato, kad nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja per 10 dienų, jeigu ji neapskundžiama. Įsiteisėjus sprendimui, per tris darbo dienas banko darbuotojai turėtų gauti pranešimus apie atleidimą iš darbo. „Snore“ dirba apie 1,3 tūkst. žmonių.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija administratoriumi pasiūlė skirti tarptautinę verslo paslaugų bendrovę PwC, o iš viso kandidatūrų buvo 8-ios.
„Snoro“ bankroto byloje ieškovai, be Lietuvos banko, dar yra „Linava“ ir Prekybos bazė „Urmas“, o trečiaisiais asmenimis įtrauktos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“, „Rokiškio sūris“, „Meyer & John GmbH & Co“, „Pamario restauratorius“, „Šeigas“, „Promo kartas“, Plytinės kartodromas, „Racing LT“, „Promo events“, „Continentals Investment Group“, „Plungės lagūna“, „Audėjo“ prekybos centras, taip pat Žilvinas Grigaitis, Aurimas ir Vidmantas Nenortos, Milda Muliuolienė.
Vyriausybė, siekiant skubiai grąžinti „Snore“ laikytus ir valstybės apdraustus indėlius, trečiadienį nutarė Indėlių draudimo fondui paskolinti 3,265 mlrd. litų. Visiems indėliams grąžinti reikia 4,14 mlrd. litų.
„Snoras“ paskui save „nusinešė“ ir Latvijos „ Krajbanka“, kuriame valdė daugiau 60 proc. akcijų, – šiam bankui taip pat inicijuota bankroto byla, o Latvijos valstybė skyrė iki 200 mln. latų (beveik 1 mlrd. litų) paskolą indėliams grąžinti.
Sustabdžius „Krajbanka“ veiklą, valstybė perėmė skrydžių bendrovės „airBaltic“ privačios akcininkės „Baltijas aviacijas sistemas“ turėtą 47,2 proc. akcijų paketą, kuris buvo įkeistas bankui „Latvijas Krajbanka“.
Dėl „Snoro“ bankroto nemokumo problemų gali turėti apie 30 nedidelių Lietuvos įmonių, banke „įšalo“ apie 75 mln. litų savivaldybių lėšų, šimtai milijonų Lietuvos ir užsienio įmonių lėšų.
Pasak spaudos, kai kurie Lietuvos Vyriausybės atstovai teigia žinantys, kad Rusijos milijardierius Olegas Deripaska „Snore“ laikė apie 200 milijonų litų. O.Deripaska turi 25 proc. „Norilskij nikel„ akcijų ir yra Rusijos aliuminio gamybos įmonės „Rusal“ valdybos pirmininkas.
Kai kurios užsienyje registruotos įmonės jau pranešė, kad kreipsis į arbitražą dėl Vyriausybės veiksmų, nacionalizuojant „Snorą“.
Lietuvos bankas lapkričio 24 dieną paskelbė „Snorą“ nemokiu ir nutarė inicijuoti bankroto procedūrą. Banke pasigesta maždaug 3,4 mlrd. litų vertės turto iš maždaug 8 mlrd. litų. Per daugiau nei dešimtmetį tai yra pirmasis bankas, kuriam inicijuojamas bankrotas.
Savaitę anksčiau – lapkričio 16 dieną – centrinio banko valdyba nušalino „Snoro“ valdybą ir paskyrė banko laikinąjį administratorių. Tą pačią dieną Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti banką, kuriame tuo metu buvo pasigesta maždaug 1,2 mlrd. litų vertės turto.
Buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, valdęs 68,1 proc. banko akcijų, ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas, turėjęs 25,3 proc. akcijų, lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį. Londono teismo sprendimu jie paleisti už užstatą ir privalo nustatytu laiku registruotis policijoje. Londono teismas gruodžio 16 dieną turėtų toliau svarstyti, ar išduoti sulaikytuosius Lietuvos teisėsaugai.
Atlikdami tyrimą dėl bankrutuojančio „Snoro“ turto iššvaistymo, teisėsaugininkai jau areštavo 300 milijonų litų vertės buvusių banko pagrindinių akcininkų bei su jais susijusių asmenų turto.
Paskutinį kartą Lietuvoje bankrutavo bankas „Litimpex“ – valstybė tuomet bandė gelbėti banką, tačiau 1999 metais jam buvo iškelta bankroto byla. Be to, 1996 metų pabaigoje valstybė perėmė Lietuvos akcinį inovacinį banką, kurio veikla iš karto buvo sustabdyta, o po metų jį buvo nutarta likviduoti.
