Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Sodros“ operacija – geriau nei reanimacija

Raimondas Kuodis
Gino Dabašinsko/BFL nuotr. / Raimondas Kuodis
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje sparčiai retėjant darbingų gyventojų gretoms, socialinio draudimo sistema vis mažiau galės tenkinti žmonių poreikius. Specialistai kalba, kad žvelgiant į „Sodros“ biudžeto perspektyvas, senatvės pensijos galėtų tik mažėti, o ne didėti. Todėl valdžia suka galvą, kaip reformuoti visą sistemą.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ prognozėmis, iki 2060 metų Lietuvos gyventojų sumažės iki 2,5 mln. Jau dabar vieną vyresnį nei 65 metų žmogų šalyje išlaiko 1,6 darbingo amžiaus gyventojo. Skaičiuojama, kad po 50 metų šis santykis visai susilygins; nuo 2008 iki 2060 metų bendrojo vidaus produkto dalis, skiriama socialinio draudimo ir valstybinėms pensijoms, išaugs nuo 7,4 proc. iki 11,6 proc.  

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audronės Morkūnienės, esant dabartinei sistemai apie pensijų augimą galima tik svajoti. „Duok Dieve, kad išmokos liktų tokios kaip dabar“, – įsitikinusi ji. Senatvės pensijos Lietuvoje jau dabar mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje, o Lenkijos senjorai gauna net dukart didesnes pensijas.  

Valdžia laužo galvą, kaip apriboti nuolat didėjančias „Sodros“ išlaidas ir užtikrinti, kad socialinio draudimo sistema nesugriūtų. Be to, svarstoma, kaip pritraukti vis daugiau gyventojų dalyvauti socialinio draudimo sistemoje ir kad kuo daugiau jų liktų darbo rinkoje. A.Morkūnienės vadovaujama darbo grupė šiuo metu rengia socialinio draudimo bei pensijų sistemos koncepciją ir dėl jos diskutuoja su visuomenės atstovais bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu. 

Jau dabar vieną vyresnį nei 65 metų žmogų šalyje išlaiko 1,6 darbingo amžiaus gyventojo.Pasak A.Morkūnienės, reformuojant socialinio draudimo sistemą siekiama išgryninti atskiras įmokų ir išmokų rūšis, pavyzdžiui, atskirti ligos draudimą nuo motinystės (tėvystės) draudimo, nes jos labai skirtingos prigimties. Taip pat stengiamasi panaikinti įvairių išmokų dubliavimąsi, išryškinti ryšį tarp gyventojų mokamų įmokų ir gaunamų išmokų dydžio, atlikti kitus darbus.

Bene didžiausias iššūkis – pertvarkyti senatvės pensijų mokėjimo sistemą, mat tai sudaro
socialinio draudimo sistemos išlaidų liūto dalį. 

Du variantai

Lietuvoje iš esmės svarstomi du galimi pensijos sistemos modeliai – „taškų“ arba virtualių sąskaitų (pasaulyje vadinama NDC) sistemos. Anot A.Morkūnienės, įvedus pirmąją sistemą, senatvės pensijos skaičiavimo formulėje už kiekvienus darbo stažo metus ir mokėtas įmokas žmogui būtų skiriamas tam tikras „taškų“ skaičius. „Taško“ vertė būtų nustatoma pagal aiškią metodiką, apimančią įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykį. Ji priklausytų ir nuo darbo užmokesčio, ir nuo kainų augimo, vidutinės gyvenimo trukmės, pensinio amžiaus.

Tačiau Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pasisako už virtualiųjų sąskaitų sistemą. Šis modelis remiasi ne stažu, o sukauptų viso gyvenimo socialinio draudimo įmokų dydžiu. Gyventojai, mokėdami „Sodrai“ įmokas, sukauptų savo virtualioje sąskaitoje tam tikrą sumą, iš kurios gautų visas socialines išmokas, taip pat galėtų pasiskolinti pinigų tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, nedarbingumo atveju.

„Tai yra labai elegantiškas modelis, kuris leidžia sukurti iliuziją, kad žmonės turi sukaupę tam tikrą pensinį kapitalą, kuris skaičiuojamas litais. Kitaip tariant, mes turėtume tam tikras sąskaitas „Sodroje“, kur matytume, kiek esame per gyvenimą sumokėję įmokų, ir nuo to pensinio kapitalo priklausytų mūsų pensija“, – aiškino R.Kuodis.

Kiekvienam –  po atskirą sistemą

Ekonomistas akcentavo, kad Lietuvoje mokamos sąlyginai mažos pensijos, nes šalis surenka vieną mažiausių biudžetų Europos Sąjungoje. „Tas biudžeto mažumas kyla didžiąja dalimi ne dėl to, kad patys mokesčiai maži, bet dėl to, kad mokančių yra mažai“, – sakė ekspertas. Jo nuomone, valstybė surenka mažai pajamų socialinėms išmokoms, nes šalyje prikurta daug įvairių išimčių renkant gyventojų pajamų mokestį. Todėl esą atsirado „ištisos armijos žmonių“, kurie buvo atleisti nuo pensijų įmokų: ūkininkai, autoriai, patentininkai, sportininkai, iš kurių dalis gauna iš tikrųjų dideles pajamas. Be to, dažnai jų pajamos gaunamos nereguliariai. Tačiau kaupiant virtualią sąskaitą tai neturėtų įtakos – svarbus būtų bendras įnašų dydis. 


 Tas biudžeto mažumas kyla didžiąja dalimi ne dėl to, kad patys mokesčiai maži, bet dėl to, kad mokančių yra mažai, – sakė R.Kuodis.Įgyvendinus virtualių sąskaitų sistemą, žmonės esą norėtų išlikti darbo rinkoje, nes nebūtų paskatų naudoti lengvatomis, suteikiamomis bedarbiui. Be to, esą sumažėtų noras slėpti įmokas nuo valstybės, sustiprėtų motyvacija gauti algą ne vokelyje, nes žmonės jaustų akivaizdų ryšį tarp savo mokamų įmokų ir socialiniame draudime sukauptos sumos. 

Anot R.Kuodžio, virtualių sąskaitų mechanizmas taip pat apsaugotų socialinio draudimo sistemą nuo politikų, kurie prieš rinkimus mėgsta pamaloninti rinkėjus nesusimąstydami, kas bus ateityje.

Ekonomisto nuomone, „taškų“ sistemos įvedimas – tai ne reforma. Nors jis pripažino, kad gerai sustyguota „taškų“ sistema turi daugumą NDC pranašumų.

Remiantis A.Morkūnienės pateikta statistika, Lietuvai būtų pravartu grįžti prie diskusijų dėl pensinio amžiaus vėlinimo. Žvelgiant ateities perspektyvą, palaipsnis pensinio amžiaus vėlinimas iki 65 metų leistų sutaupyti bent 1 proc. BVP. Dabar toks rodiklis viršytų 1 mlrd. Lt.

R.Kuodžio teigimu, virtualių sąskaitų sistema išspręstų dilemą, ar vėlinti pensinį amžių. „Mano siūloma sistema labai palengvina šį klausimą. Žmonės patys apsispręstų, kada jie nori išeiti į pensiją. Jeigu jie turi darbą, nori dirbti ir gali tai daryti, jie galėtų dirbti tiek, kiek norėtų. Kuo ilgiau jie dirbtų, tuo didesnė būtų jų pensija pensijos laikotarpiu. Jie galėtų iš darbo išeiti ir grįžti“, – aiškino ekonomistas.

Yra ir daugiau vaistų

Ruošiantis „Sodros“ reformai, pasigirsta ir daugiau pasiūlymų, kaip padėti sistemai susidoroti su artėjančiais iššūkiais. Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros docentas Arvydas Guogis ketvirtadienį siūlė svarstyti galimybę kurti valstybinius kaupiamuosius pensijų fondus, kurie galbūt būtų patikimesni ir patrauklesni žmonėms.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pristatytoje „Sodros“ reformos koncepcijoje siūloma valstybei atsisakyti pensijų mokėjimo ir numatyti prievolę, kad žmogus turėtų pensiją kaupti privačioje bendrovėje, mat senatvė – ne draudžiamasis įvykis, todėl jai reikia ruoštis remiantis kaupimo principais.  

Ekonomistas Romas Lazutka „15min“ yra sakęs, kad šiuo metu svarbiau yra ne reformuoti „Sodrą“, o gaivinti ekonomiką, skatinti gyventojų užimtumą: „Jeigu ekonomika augs, pensijos bus sėkmingai finansuojamos, o jeigu ekonomikos nebus, tai negelbės jokia reforma.“

Kokia bus parengta galutinė socialinio draudimo reformos koncepcija, paaiškės artimiausiais mėnesiais. Iki vasario 1-osios ji turi būti pristatyta socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką