Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Saulėtekio slėnyje iškilsiančioje moderniausioje šalyje bibliotekoje žinių bus galima semtis visą parą

Iškils moderniausia šalyje biblioteka
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Iškils moderniausia šalyje biblioteka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniuje pradedamos modernios ateities bibliotekos – Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) – statybos. Studentai ir dėstytojai šiame centre ne tik ras daugybę informacijos, bet ir galės semtis žinių kur kas ilgiau nei kitur – MKIC veiks visą parą, septynias dienas per savaitę. Taip pat akcentuojama, kad šį centrą siekiama paversti atvira, jaukia, draugiška vieta.

Šio milžiniško projekto vertė siekia beveik 100 mln. Lt – 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų parama sudarys 85 mln. Lt, dar 15 mln. Lt bus skirta iš šalies biudžeto. MKIC iškils Saulėtekio technologijų slėnyje, per artimiausius metus atsirasiančiame Saulėtekio alėjos teritorijoje. Šiuo metu čia įsikūrę net keturi Vilniaus universiteto (VU) fakultetai, dalis Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinių, šių universitetų studentų bendrabučiai. Ateityje į Saulėtekio slėnį planuojama perkelti dar keletą Vilniaus universiteto fakultetų, mokslinių institutų, čia įsikurs verslo įmonės.

Veiks visą parą

Puiki žinia studentams ir mokslininkams, kuriems aktualu bibliotekoje darbuotis iki pat vėlumos – MKIC dirbs 7–ias dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Pasak projekto įgyvendintojų, studentai vis dažniau pageidauja, kad bibliotekos dirbtų kuo ilgiau, tai tampa ypač aktualu sesijų metu. Centras bus prieinamas visų mokslo įstaigų studentams ir darbuotojams, skirsis tik sąlygos skolintis leidinius į namus.

`arūno Mažeikos/BFL nuotr./Iakils moderniausia aalyje biblioteka
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Iškils moderniausia šalyje biblioteka

MKIC netrūks erdvių ir tiems, kas bus nusiteikę dirbti atitolę nuo bendro bibliotekos bruzdesio, ir tiems, kam bus aktualu padirbėti ar pasitarti grupėje. Pirmiesiems bus skirtos 39 vadinamosios individualaus darbo kabinos, išsidėsčiusios įvairiose vietose visame pastate. Jas bus galima iš anksto rezervuoti.

Grupiniams darbui, diskusijoms, pasitarimams numatytos seminarų patalpos. Jų bus ne viena, o dėl stumdomų pertvarų šios patalpos bus kintamo dydžio, didžioji dalis jų aprūpintos multimedijos įranga. MKIC bus įkurta ir moderni konferencijų salė, aprūpinta visa konferencijoms reikiama įranga, talpinsianti apie 250 žmonių. Šalia veiks kavinė.

VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ypač akcentavo tai, kad MKIC bus siekiama paversti atvira, jaukia, draugiška vieta, čia bus sukurtos ir bendravimo bei poilsio zonos, taip pat vietos, kur galima užkąsti ar išgerti puodelį arbatos. Šiame moderniame ir atvirame informacijos centre bus laukiami studentai ir dėstytojai, mokslininkai ir verslininkai, o taip pat visi kiti lankytojai, kuriems bus aktualu gauti naujausią mokslinę informaciją.

Statybų pabaiga – 2012 metais

Kaip teigė I.Krivienė, MKIC formaliai priklausys VU, tačiau peržengs vienos institucijos ribas. Šis išskirtinis informacijos centras bus integruota Saulėtekio technologijų slėnio dalis, tapsianti pirmuoju šio slėnio pastatu. Anot I.Krivienės, šiuo metu MKIC projektas jau ima įgauti „kūną“ – pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu AB „YIT Kausta“. Jau ruošiamas sklypas, verda pasiruošimo statyboms darbai: kyla statybininkų vagonėliai, telkiama technika ir pan.

Būsimą MKIC pastatą sudarys trys 3–ų, 4–ių ir 5–ių aukštų korpusai, sujungti pirmu aukštu. Techninis ir saugyklų aukštai numatyti po žeme. Planuojama, jog visas centro pastatas turėtų iškilti ir bus įrengtas iki 2012 metų vasario, o gal net kiek anksčiau.

Patirties sėmėsi visame pasaulyje

Kuriant šio modernaus informacijos centro koncepciją, VU bibliotekos darbuotojai aplankė daugybę bibliotekų: Helsinkio universiteto biblioteką Suomijoje, Getingeno universiteto biblioteką Vokietijoje, Yale universitetą JAV, Varšuvos universiteto biblioteką kaimyninėje Lenkijoje ir neseniai iškilusią modernią biblioteką Minske, Baltarusijoje, taip pat Nyderlandų bibliotekas teikiančias informaciją mokslų ir technologijų centrams.

Tiesa, pasak I.Krivienės, MKIC neturi vieno konkretaus prototipo – buvo surinktos visos geriausios patirtys bei idėjos ir pritaikytos Saulėtekio technologijų slėnio specifikai bei poreikiams.

„Norėjome išsiaiškinti, kaip pačios naujausios, moderniausios, geriausiomis toje šalyje laikomos bibliotekos tenkina informacinius vartotojų poreikius. Kitas svarbus akcentas, kaip veikia, dirba ir teikia informaciją tos bibliotekos, kurios yra įsikūrusios dviejuose pastatuose. Mums tai svarbu, nes VU biblioteka, pastačius, MKIC taip pat gyvuos dviejuose vienas kitą papildančiose bibliotekos dalyse“, – apie žinių sėmimąsi užsienyje sakė I.Krivienė.

Jos teigimu, lankantis užsienio bibliotekose buvo domimasi, kaip sukurti kokybišką MKIC funkcionalumą, atvirumą ir prieinamumą vartotojui visą parą, lankstumą tiek išduodant leidinius skaitytojams, tiek kuriant mobilias patalpas, kuriose bibliotekos lankytojai galėtų patogiai mokytis ar rinkti jiems reikalingą informaciją.

Sudomino Suomijos pavyzdys

„Mums buvo įdomi Tamperės universiteto (Suomija) biblioteka. Tai moderni biblioteka, įsikūrusi naujame pastate. Ši biblioteka pasiekia sukūrė labai gerą lankytojų informacinio raštingumo ugdymo sistemą. Kitos aplankytos bibliotekos taip pat dirba šioje srityje, tačiau šios bibliotekos patirtį perimsime gana stipriai“, – kalbėjo I.Krivienė.

Direktorė sakė, kad aplankytos Vokietijos bibliotekos buvo įdomios tuo, kad jos, kaip ir VU biblioteka, turi senųjų leidinių kolekcijas. „Todėl mums buvo įdomu, kaip Vokietija derina kultūros paveldo ir informacinę funkciją“, – sakė ji.

I.Krivienės teigimu, aplankyta Drezdeno biblioteka yra įsikūrusi neseniai pastatytuose pastatuose. „Sukurtas labai laisvas patekimas į tą bibliotekos dalį, kurioje saugomi nauji spaudiniai ar elektroniniai informacijos ištekliai. Einant į senųjų kolekcijų, dokumentų, rankraščių skaityklas reikia praeiti tam tikrą kontrolę. Tas pats ir Gentingeno universiteto bibliotekoje“, – dėstė bibliotekos vadovė.

Jos teigimu, pastačius MKIC, tuo pačiu principu, kaip ir minėtose Vokietijos bibliotekose, bus perskirstytos spaudinių kolekcijos. „Senosios kolekcijos, istorinės kolekcijos, rankraščiai, retų spaudinių skyrius ir visi dokumentai išleisti iki XX amžiaus vidurio liks šitoje centrinėje bibliotekoje, kurioje mes dabar reziduojame. Fizinių, technologijos mokslų, iš dalies socialinių mokslų naujosios kolekcijos, knygos, periodiniai leidiniai bus perkelti į MKIC“, – sakė I.Krivienė.

Dėmesys fiziniams ir technologiniams mokslams

Paklausta apie išteklių fondų formavimą MKIC, VU bibliotekos generalinė direktorė pasakojo, jog didelis dėmesys bus skiriamas fizinių ir technologijos mokslų – pagrindinių Saulėtekio technologijų slėnio mokslinių tyrimų sričių, – o taip pat ir socialinių mokslų – VU Saulėtekio fakultetų mokslo ir studijų krypčių – literatūrai. „Greta spausdintų leidinių atviros prieigos lentynose lankytojai ras plačią elektroninių leidinių pasiūlą: per bibliotekos tinklalapį prieinamus prenumeruojamus mokslinius žurnalus, elektronines knygas, o taip pat pačios bibliotekos informacijos specialistų kuriamas elektronines duomenų bazes ir kita. Padedant informacinėms technologijoms pateiksime platų elektroninių paslaugų spektrą“, – žadėjo I.Krivienė.

Apie MKIC – skaičiais

– bendras pastato plotas – 13 831 kv. m.
– saugyklose bus galima sutalpinti apie 1,8 mln. spaudinių
– atviruose fonduose planuojama sutalpinti per 300 000 spaudinių
– planuojama, jog centras kasdien priims apie 700 lankytojų
– centre planuojama apie 670 darbo vietų lankytojams
– lankytojams bus įrengta apie 200 kompiuterizuotų darbo vietų
– bus įrengta apie 250 vietų konferencijų salė 

Logotipas

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką