Niekas nebeskuba statyti kuo greičiau ir moderniau. Žmonės itin atsakingai priima sprendimus, skaičiuoja būsimas eksploatavimo išlaidas ir nesvaičioja apie pelną, kurį gautų pardavę namą, rašo dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė Aušra Pocienė.
Architektas Tomas Lapė teigia, kad statybų bumo metu daugelį užsakovų tuomet domino tik kvadratiniai metrai, greita statyba ir neva išaugsianti namo vertė. Anot jo, dabar, kai su nekilnojamojo turto kainų burbulu sprogo ir turto, kaip užtikrintos finansinės investicijos, burbulas, žmonės pradėjo suprasti, kad tokia namo vertė dažnai tėra mitas.
Nemažai daliai žmonių namo statyba tapo ne sėkminga finansine investicija, o ilgalaikiais įsipareigojimais bankui. Todėl dabar jų tokie namai nebedžiugina – jie turi daugiau kvadratinių metrų nei turėjo bute, bet geriau nesijaučia. Norėtų namą parduoti, bet niekam jo nereikia net už gerokai mažesnę kainą.
T.Lapės nuomone, nuosavas namas, jei jį žmogus stato sau, o ne parduoti ar nuomai, nėra jokia finansinė investicija. Namo vertė, kaip ir naujo automobilio, tik mažėja. Ji gali kilti ar bent jau nemažėti tiktai išskirtiniais atvejais, kai geras namas pastatytas geroje vietoje.
Kolegai pritarė ir architektas Darius Osteika. Jis džiaugiasi, jog žmonės suprato, kad bet kaip, pigiai statyti neapsimoka – rinkoje yra daugybė nevykusiai pastatytų ir niekam nereikalingų namų. O pastatyti gerą namą reikia pastangų ir nemažų investicijų.
T.Lapės nuomone, individualūs gyvenamieji namai, pastatyti soduose arba statybų karštligės metu iškilę komerciniuose kvartaluose, – tai tarsi tie patys daugiabučiai, tik išbarstyti ant žemės.
Nebrangius, ekonominės klasės namus projektuojanti architektė Lina Staškevičiūtė neslepia, kad daugelis jos klientų apskritai nesusimąstydavo apie išliekamąją namo vertę.
T.Lapės nuomone, jei žmogus nenori skaudžiai nusivilti, pirmiausia sau privalo atsakyti, ar stato namą kaip laikiną būstą, ar visam gyvenimui. Jei planuojama po kurio laiko namą parduoti, jis turi būti statomas vadovaujantis objektyviais kriterijais. Jame turi būti tai, kas būtina, ir atitinkamo lygio. Tuo tarpu statybų karštligės metu daugumai buvo svarbu tiktai greitai gauti projektą ir statybos leidimą. Dabar jie turi laiko pagalvoti, ką stato ir kodėl stato, racionaliai viską apskaičiuoja, įvertina ir nešvaisto pinigų. Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas teigia, kad žmonėms, kurie namus statė sau, vertės sumažėjimas didelių problemų nekelia. Kur kas didesnė problema kyla tiems, kurie statė parduoti ir tikėjosi iš to uždirbti. Jis teigia, kad statybų bumo metu iškilo daug neapgalvotai pastatytų namų, sklypuose be infrastruktūros, sunkiai pasiekiamose vietose. Dabar šie namai – iš tiesų probleminė prekė.
