Anksčiau Ūkio ministerija buvo parengusi 10 draudimų stambiesiems prekybininkams. Pavyzdžiui, drausti rinkti įėjimo mokesčius, iš tiekėjų reikalauti kompensuoti negautą pelną, kompensuoti parduotuvių įrengimo ar atnaujinimo išlaidas, parduoti prekes mažiausia kaina, keisti tiekimo procedūras, priimti neparduotas maisto prekes ir kt.
Tokie draudimai numatyti rengiamame Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Tikimasi, jog tai padėtų padidinti konkurenciją bei sumažintų didžiųjų prekybos tinklų užimamą rinkos dalį.
Neapsisprendžia dėl draudimų
Tačiau lyg Dievo įsakymus surikiavusi Vyriausybė jau dvejoja, ar tai geriausias būdas kovoti su didžiųjų prekybos tinklų diktatu. Pirmadienį Vyriausybės pasitarime ūkio ministras Dainius Kreivys pasiūlė, kad būtų draudžiama atlikti ne tik įstatyme suminėtus konkrečius veiksmus, bet ir visus kitus veiksmus, kuriais būtų nesąžiningai naudojamasi dominuojama padėtimi. Esą prekybininkai gali bandyti draudimus „kūrybiškai apeiti“.
Iškilo klausimas, kaip ją šiek tiek patikslinti, kad liktų kaip galima mažiau erdvės neapibrėžtam valdininkų ar pareigūnų veikimui, – sakė A.Kubilius.Vis dėlto suabejota, ar lazda neatsisuks kitu galu – ministrų kabinetas išsiskirstė taip nieko ir nesutaręs.
„Sakysime, vieni ar kiti pareigūnai, kurie turėtų prižiūrėti šio įstatymo įgyvendinimą, galėtų gana laisvai traktuoti tokią bendrinę nuostatą. Tai iškilo klausimas, kaip ją šiek tiek patikslinti, kad liktų kaip galima mažiau erdvės neapibrėžtam valdininkų ar pareigūnų veikimui“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams aiškino premjeras Andrius Kubilius. Šiuo atveju tai būtų Konkurencijos tarybos darbuotojai.
Tačiau premjeras neabejoja, jog anksčiau ar vėliau toks įstatymas bus priimtas: „Vyriausybė jam pritars, nes būtent tokie įstatymai, kaip rodo kitų šalių patirtis, veikia pakankamai nemažame skaičiuje valstybių.“
Praktikos nėra?
A.Kubiliaus teigimu, ateityje bus svarstoma, kaip sumažinti prekybos tinklų koncentraciją. „Europos praktikoje vidurkis yra apie 70 proc., tiek rinkos būna užimta didžiųjų tinklų, o 30 proc. rinkos užima mažos įmonės, maži tinklai. Lietuvoje, kiek aš žinau, didieji tinklai užima apie 90 proc. rinkos“, – pastebėjo premjeras.
Vyriausybės pasitarime dalyvavęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas laikėsi kitos nuomonės. Jis teigė nesistebįs, kad Vyriausybė nesugeba tiksliai suformuluoti įstatymo, ir pridūrė, kad „Europoje nėra tokios praktikos“.
„Mes manome, kad dirbame sąžiningai, ir tai nėra aprašyta jokiuose Lietuvos įstatymuose, teisinėje bazėje nėra apibrėžimų, ką galima daryti, ko negalima daryti. Galbūt iki trečiadienio bus suformuluota tiksliau ir linkime valstybės institucijoms tarp ministerijų didesnio susišnekėjimo“, – sakė M.Busilas.
