„Pagrindinė problema ta, kad paskutinės inspekcijos metu nustatyta, kad trūksta milijardo vertės vertybinių popierių. Nežinau, kam tas milijardas buvo panaudotas – ar Maskvoj pirkti kvartalus, ar dar kažką. Bet jeigu ten tikrai to milijardo trūko bent vieną momentą, tai kapitalus pažeidimas ir tuo metu, o gal ir dabar, tas bankas finansiškai yra nemokus. Jo kapitalas yra pradingęs“, – Lietuvos televizijai sakė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Jei banke trūksta milijardo litų – jis realiai nemokus, – sakė S.Jakeliūnas.
Tam tikrų veiksmų, jo teigimu, Lietuvos bankas galėjo imtis dar šių metų pradžioje, kai Lietuvos bankas gana neigiamai įvertino „Snoro“ veiklą, netgi skyrė bankui baudas, buvo pripažinta, kad bankas vykdė ne visus savo įsipareigojimus.
„Galvočiau, kad netgi po tokios išvados reikėjo kažką daryti su tuo banku. Galbūt riboti veiklą, neleisti išduoti dalies paskolų, neleisti priimti dalies gyventojų indėlių, galbūt rizika tuomet jau matėsi. Tačiau nieko daroma nebuvo, senasis valdybos pirmininkas galbūt nenorėjo užbaigti savo kadencijos su probleminiu banku. Perdavė estafetę naujam valdybos pirmininkui. Nežinau, čia tik mano spėjimas, tačiau atsakymai į klausimus, kur tas milijardas, yra esminiai šitoje istorijoje“, – sakė finansų analitikas.
Dvigubi standartai
S.Jakeliūno teigimu, problemos galbūt būtų pavykę išvengti, jei visiems bankams būtų taikomi tokie patys standartai, kaip ir skandinaviško kapitalo bankams.
„Po „Lehman brothers“ bankroto visi skandinaviški bankai ėmė daryti didesnius atidėjinius blogoms paskoloms, kiti bankai, kaip „Snoras“, tų atidėjinių beveik nedarė. Jau tada formulavau klausimą: kodėl tokie skirtingi standartai? Tada, kai skandinaviški bankai rodė nuostolius, „Snoras“ ir kiti maži bankai beveik jokių nuostolių nerodė. Matyt, tie dvigubi standartai jau tada neleido matyti tos visos problemos“, – pasakojo finansų analitikas.
Taip pat didelė „Snoro“ problema esą yra ta, kad jis susijęs su žiniasklaida: „Jis įvairiais sąryšiais susijęs su rusišku kapitalu, kitomis įmonėmis ir institucijomis, netgi su žiniasklaida, tai jau savaime yra problema – bankinio kapitalo ir žiniasklaidos samplaika sudaro mega instituciją, kuri gali daryti propagandą ir didžiulę įtaką ekonominiams ir informaciniams procesams.“
