Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Su termometro stulpeliu aukštyn pavasarį šoktelėjo ir alaus kainos, jei kitas alkoholis dar nepabrango – brangs netrukus

„Oktoberfest“ alaus šventė Miunchene
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Su termometro stulpeliu aukštyn pavasarį šoktelėjo ir alaus kainos, jei kitas alkoholis dar nepabrango – brangs netrukus
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Laikai, kai bare buvo galima gauti bokalą alaus už 4–5 Lt, jau seniai praėjo. Dabar alaus puslitrio kaina ir parduotuvėse jau perkopė 3 Lt. Alkoholio gamintojai sako nuo balandžio dar šiek tiek dėl išaugusių akcizų kėlę kainas. Ir piginti alkoholio nežada – neišgyvens.

Visai ne pokštaudamas Seimas balandžio pirmąją pabrangino alkoholį – akcizas vynui šoktelėjo 14 proc., alui – 10 proc. Dalis alkoholio gamintojų sako, kad vartotojai to nepajus, nes didesnius mokesčius jie ketina mokėti iš savo kišenės. Tuo metu mažųjų gamintojų verdamas alus jau pastebimai pabrango.

Jautriausi – maži aludarininkai

Lietuvoje šiuo metu mažiausiai yra apmokestinamas alus. Akcizo įtaka galutinei alaus kainai sudaro apie 16 proc. (Palyginti su degtine, tai beveik keturis kartus mažiau.)

Balandžio pirmąją akcizas 1 proc. etilo alkoholio alaus hektolitrui (100 litrų) buvo padidintas nuo 8,5 iki 9,35 Lt. Skaičiuojama, kad dėl to alaus puslitris turėtų brangti maždaug 3 centais.

Iki 10 proc. kėlėme kainas, – sakė L.Šileikienė.

Tačiau, pavyzdžiui, mažieji aludarininkai sako alaus kainą pakėlę daugiau nei trimis centais.

„Brango produkcija. Skirtingai brango alus. Daugiau brango stiprus alus. Dažniausiai iki 10 proc. kėlėme kainas“, – 15min.lt sakė Lina Šileikienė, Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacijos vadovė.

Ji mano, kad kainas buvo priversti kelti ne tik mažieji, bet ir didieji aludariai, nors pastariesiems gyventi yra šiek tiek lengviau.

„Akcizas padidintas visiems, bet mažiesiems aludariams sunku konkuruoti su didžiaisiais, nes savikaina mums yra daug didesnė, nei didžiųjų aludarių. Tai yra labai skausminga“, – sakė L.Šileikienė. Ji teigė, kad dėl akcizų augimo mažės įmonių apyvartos, nes pastaruoju metu krenta ir alaus vartojimas.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Švyturio-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Švyturio-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas

„Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas tikino, kad balandį kainų nedidino, tačiau, augant akcizui, anksčiau ar vėliau neišvengiamai reikės branginti alų.

„Mes ketiname nedidinti kainos. Akcizas kilo protingai, nelabai daug, tai nutarėme nekeisti kainų, – sakė R.Viršilas.

Jis pabrėžė, kad dabar didesnius akcizus turės mokėti iš savo, o ne vartotojų kišenės. – Mes kaip ieškojome, taip ir ieškosime, bandysime efektyvėti, daugiau taupyti. Mūsų sąnaudos auga tiek, kiek akcizai pakilo. Kol kas alus nebrangs. Bet jeigu akcizai dar kils, brangs ir alus.“

Vyno kaina kol kas lieka tokia pati

Vynas, nors jo kainai akcizai daro šiek tiek didesnę įtaką (10-14 proc. kainos sudaro akcizas), kol kas brangti neturėtų. Bent jau tą žada vyno gamintojai ir pardavėjai.

Pavyzdžiui „Vyno klubo“ savininkė Rasa Starkuvienė sako, kad keliais ar keliolika centų branginti vyną būtų nepatogu, todėl akcizų padidėjimo „Vyno klubo“ klientai nepajaus.

Kas nori, tuo pasinaudos ir galės pabranginti keliais litais, – sakė R.Starkuvienė.

„Mūsų kainos nesikeitė, nes akcizo dalis kainoje yra 15-30 centų. Mano nuomone, akcizas neturėtų stipriai pakeisti kainų bent jau mūsų sferoje. Mes galėtume dabar kiekvieną vyną dabar pabranginti tais keliais centais, bet, kas nori, tuo pasinaudos ir galės pabranginti keliais litais. Akcizas niekada nesudarė labai didelės vyno kainos dalies, todėl šnekos, kad akcizas yra esminis dalykas, man yra keistos“, – 15min.lt pasakojo moteris.

Tuo metu mažieji Lietuvos vyndariai šilutiškiai Česlovas Ramoška ir Tatjana Ramoškienė dar nežino, kaip jų gaminamam aronijų, obuolių, aviečių vynui atsilieps akcizo didinimas.

„Šį mėnesį dar pardavimų neturėjome, bet jau skaičiuojame kainą. Praktiškai arba keli kainą, arba pats eini į didesnius nuostolius arba mažesnį pelną. Bet, jeigu stipriai kainą kelsim, kas tada pirks?“, – 15min.lt sakė T.Ramoškienė.

Sutuoktinių valdoma „Česlovo vynas“ yra maža – per metus gali pagaminti vos 10 tonų vyno: „Duok Dieve, tiek ir parduosime.“

Fotolia nuotr./Vynas
Fotolia nuotr./Vynas

Todėl „Česlovo vyno“ nerasite dideliuose prekybos centruose, tik specializuotose parduotuvėse – papildomai nesumokėjus, prekybos centruose vynas atsidurtų prie pigių spirituotų lietuviškų vynų, ir todėl prarastų patrauklumą.

Niūrią ateitį šiemet prognozavo „Anykščių vynas“. Bendrovė bijo, kad dėl akcizo dar labiau sumažės pardavimai. 2008-2009 metais 32 proc. padidinus akcizų tarifus, „Anykščių vyno“ produkcijos pardavimai sumažėjo 44 proc.

Nelegali alaus rinka sudaro apie 4 proc., tuo metu net 33 proc. stipriųjų gėrimų rinkos slepiasi šešėlyje. 

Geria degtinę „iš po prekystalio“

Tuo metu stipriųjų gėrimų gamintojai ir pardavėjai šiemet neturi, kuo skųstis – balandžio pirmąją akcizas jiems augo vos procentu. Tiesa, jie akcizo poveikį junta labiausiai – net 62 proc. degtinės kainos sudaro akcizas.

„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT) ir VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ parengė akcizų mokesčių Lietuvoje studiją, kurioje rašo, kad būtent dėl didelių stipriųjų gėrimų kainų žmonės priversti šių produktų ieškoti šešėlyje. Nelegali alaus rinka sudaro apie 4 proc., tuo metu net 33 proc. stipriųjų gėrimų rinkos slepiasi šešėlyje. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką