38 proc. apklaustųjų sakė, kad, prieš pirkdami naują daiktą, apsvarsto galimybę įsigyti jau naudotą, nes vartoti mažiau liepia sąžinė. Panaši tendencija pastebima ir turizmo srityje. Jaunimas vengia viešbučių ir svečių namų ir daug mieliau renkasi nakvynę pas vietinius gyventojus.
Raginama daugiau išleisti suomiškiems produktams
Gyventojų palaikymo sulaukė akcija, remianti vietinius gamintojus ir raginanti suomiškiems maisto produktams ir paslaugoms per mėnesį išleisti bent 10 eurų daugiau. Suomių darbuotojų sąjunga apskaičiavo, kad, jei kiekvienas suomis tai padarytų, per metus būtų sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų.
Ši akcija prasidėjo socialiniuose tinkluose, o dabar didelius akcijos plakatus galima matyti prie maisto parduotuvių durų. Atliktos apklausos rodo, kad dabar Suomijoje dėl Rusijos maisto embargo daugiau suomiškų prekių perka beveik kas penktas suomis – 21 proc. moterų ir 13 procentų vyrų.
Dabar Suomijoje dėl Rusijos maisto embargo daugiau suomiškų prekių perka beveik kas penktas suomis – 21 proc. moterų ir 13 procentų vyrų.
„Nordea“ banko ekonomistų teigimu, šiais metais tik per stebuklą galima būtų laukti Suomijos ūkio augimo.
Prognozuojama, kad ateinančiais metais jis bus labai nedidelis. Užsitęsusi ekonomikos krizė, augantis nedarbas, didėjantys įsiskolinimai, krizė Ukrainoje ir Rusijos paskelbtas maisto embargas – tai pagrindinės priežastys.
Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, BVP augo 0,2 proc., eksportas – 2,2 proc., importas – 2,4 proc., o privatus vartojimas sumažėjo 0,3 proc. Investicijos išaugo 0,5 proc., tačiau, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 3,5 proc.
Nors šių metų pirmąjį pusmetį naujų pramonės užsakymų vertė išaugo 2,8 proc. (daugiau užsakymų metalo ir chemijos pramonėje, mažiau – popieriaus ir tekstilės), Statistikos departamento teigimu, pramonės produkcijos mažėjimas, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, nuo 2012 m. lapkričio fiksuojamas kiekvieną mėnesį.
Elektra importuojama iš Švedijos
Dar prieš keletą metų daugiausia elektros į Suomiją buvo importuojama iš Rusijos, o dabar – iš Švedijos. „Fingrid“ duomenimis, nuo šių metų sausio iki rugpjūčio, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, importas iš Švedijos išaugo 62 proc. ir sudaro 12,7 teravatvalandžių. Iš Rusijos buvo importuota tik 1,3 teravatvalandžių.
Iš Švedijos būtų galima importuoti ir daugiau, bet trūksta elektros jungčių pajėgumo. Palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, elektros kaina Suomijoje ketvirtadaliu aukštesnė. Didėjant elektros vartojimui, importo į Suomiją augimą nulėmė vėluojanti trečiojo atominio reaktoriaus „Olkiluoto“ statyba. Panaši situacija numatoma iki 2018 metų.
Didėja nedarbas
Per vasarą situacija darbo rinkoje pablogėjo ir blogėja toliau. Skelbiama, kad be darbo lieka apie 450 tūkst. žmonių.
Sunki padėtis įmones verčia ne išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, o iš karto atleisti. Ekonomikos ir darbo ministerijos specialistų manymu, jau galima kalbėti apie masinį nedarbą. Nedarbas tiesiogiai arba per šeimos narius jau paveikė beveik penktadalį Suomijos gyventojų.
Jau galima kalbėti apie masinį nedarbą. Nedarbas tiesiogiai arba per šeimos narius jau paveikė beveik penktadalį Suomijos gyventojų.
Kaip pagrindinė priežastis nurodoma užsitęsusi krizė, ir dalis įmonių tiesiog prarado viltį sulaukti geresnių laikų.
Seniai praradusiems darbą galimybės dar labiau menkėja, nes stipriai sumažėjo atvirų darbo vietų. Dažniausiai, darbuotojui išėjus į pensiją arba pakeitus darbą, naujas žmogus nebepriimamas, o darbai padalijami kitiems. Centrinės profsąjungos SAK duomenimis, per pastaruosius du mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atleista tris kartus daugiau žmonių.
Nauja pramoga vietiniams ir turistams
Helsinkyje artimiausiu metu bus pradėti statyti nauja viešoji sauna, pavadinta „Finlandia sauna“ ir veiksianti be pertraukų visus metus.
Atidarymas numatytas kitų metų gegužę, prieš prasidedant didžiajam saunų sezonui. Sauna bus statoma saloje netoli Helsinkio centro, šalia vakarinio uosto, kad ir kruizinių laivų turistai galėtų apsilankyti.
Pastato plotas – apie 600 kvadratinių metrų. Numatomos keturios malkomis kūrenamos saunos ir viena dūminė pirtis, taip pat – restoranas ir kavinė. Planuojama, kad dvi saunos bus viešos, o kitas bus galima nuomotis. Tikimasi, kad „Finlandia sauna“ taps dar vienu Helsinkio traukos centru.
