Energetikos ministerija neseniai pristatė Nacionalinę energetikos strategiją. Šį rudenį ją turėtų svarstyti Seimas.
Dešimties metų energetiko ateitį nubrėžę valdininkai atsinaujinantiems ištekliams skiria nedaug dėmesio – tik tiek, kiek reikalauja Europos Sąjunga. Iki 2020-ųjų bent 20 proc. elektros turime gaminti iš biomasės, saulės, vėjo arba vandens.
Energetikos strategai mano, kad po 10 metų iš vėjo išgausime 5 kartus daugiau elektros negu dabar – 500 megavatų (MW) per metus. Bet specialistai sako, kad tai pernelyg menki planai.
Energetikos ministerija mano, jog per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje iš saulės bus pagaminta iki 10 MW elektros, o investicijos sieks 0,2–0,3 mlrd. litų.
Lietuvos mokslininkai apskaičiavo, kad vien jūroje galima išgauti 1 gigavatą per metus.
Dabar valstybė už vėjo jėgainėje pagamintą kilovatvalandę (kWh) moka 30 centų. Įprasta elektros kaina rinkoje – 15 centų už kWh.
Daugiausia optimizmo strategijos autoriai parodė vertindami biomasės ateitį. Per 10 metų žadama padidinti elektros gamybą iš biomasės 10 kartų: nuo 26 megavatų pernai iki 224 megavatų 2020 metų.
Nepaisant to, biokuro propaguotojai irgi teigia, kad tokios ambicijos – pernelyg menkos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidento Remigijaus Lapinsko teigimu, studijos parodė, jog 2020 metais iš biomasės gali būti pagaminta 300 megavatų, o 80 proc. centralizuotos šilumos būtų pagaminama naudojant biomasę.
Energetikos ministerija mano, jog per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje iš saulės bus pagaminta iki 10 MW elektros, o investicijos sieks 0,2–0,3 mlrd. litų.
Kad paskatintų šį elektros išgavimo būdą, valdžia net nustatė rekordiškai aukštą supirkimo kainą. Dabar iš saulės išgautą elektros energiją valstybė superka net po 1,62 lito už kWh. Dauguma Europos valstybių yra nustačiusios mažesnes supirkimo kainas.
Energetikos ministerija užsimena, kad supirkimo kainą reikėtų mažinti.
Tuo tarpu galimybėmis plėsti elektrines prie upių, regis, tebetiki tiktai jas valdantys verslininkai.
Mat hidroenergetikos plėtra Lietuvoje iš esmės yra sustabdyta. Todėl ir Energetikos ministerija prognozuoja tik simbolinį elektros išgavimo iš vandens augimą.
Nacionalinėje energetikos strategijoje 2020 metais planuojama šalies upėse išgauti 141 megavatą. Praėjusiais metais išgauta 116 megavatų.
Dabar uždrausta statyti hidroelektrines 170 Lietuvos upių. Likusiose išgauti elektrą iš esmės neįmanoma arba neefektyvu.
Už hidroelektrinėse pagamintą ir į tinklus patiektą elektrą mokama 26 centai – mažiau nei už vėjo ar saulės. Dabar Lietuvoje veikia 82 hidroelektrinės.
