Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šventiniai metai Lietuvoje: gyvensime taip pat gerai, kaip gyvenome iki krizės

Saliamis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Saliamis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiemet Lietuva grįš į ikikrizinį lygį, prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Lietuva, pasak jo, vis dar yra pažeidžiama, tačiau kur kas stipresnė, nei buvo iki krizės.

„Ar iš bjauriojo ančiuko tapsime baltąja gulbe?“ – žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje svarstė Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas.

Jam ančiukai yra gražūs, tačiau pažeidžiami: „Problema su ančiukais yra ta, kad jie yra labai pažeidžiami ir priklausomi nuo aplinkos. Ir Lietuva yra bjaurusis ančiukas, blaškomas tiek pasaulio, tiek vidaus, tiek politinių, tiek ekonominių vėjų“, – sakė Ž.Mauricas.

BFL nuotr./Žygimantas Mauricas
BFL nuotr./Žygimantas Mauricas

Eksportas užleido vietą vidaus vartojimui

Lietuvos ekonomika, pasak Ž.Maurico, yra guminė, – kuo labiau kritome, tuo sparčiau augome, atsispyrę nuo dugno.

„Šie metai yra šventiniai – pasieksime prieškrizinį lygį ir gyvensime taip pat gerai, kaip 2008 metais“, – sakė ekonomistas. Ikikrizinį lygį šiemet pasieks ir Estija, tuo metu latviai – tik 2017 metais.

Pasak Ž.Maurico, Lietuva sparčiai artėja prie Europos vidurkio pagal BVP vienam gyventojui.

„Šiemet aplenksime graikus ir portugalus. Klausimas yra, ar tęsime šią tendenciją ir toliau artėsime prie 100 proc.“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, stabiliam ekonomikos augimui yra reikalinga gera infrastruktūra, kurią sudaro keturi svarbiausi elementai – einamosios sąskaitos balansas, viešųjų finansų balansas, nekilnojamojo turto rinka ir darbo rinkos balansas.

Šie metai yra šventiniai – pasieksime prieškrizinį lygį ir gyvensime taip pat gerai, kaip 2008 metais, – sakė Ž.Mauricas.

Pagal einamosios sąskaitos balansą, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra žymiai labiau subalansuotos ekonomikos nei buvo iki krizės.

Pagal biudžeto deficitą Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos: „Bet padarėme gerą darbą ir sumažinome deficitą nuo 10 iki mažiau nei 3 proc. ir tai mums leis įsivesti eurą kitais metais.“

Nekilnojamojo turto rinkoje, kuri yra itin svarbi ir kreditavimo rinkai, kainos išlieka stabilios ir kainų lygis nebėra išskirtinis. Subalansuota yra ir darbo rinka: „Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra žymiai geresnėje padėtyje, nei kad buvo prieškriziniu laikotarpiu.“

Pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis jau nebėra eksportas: „Galima vaizdžiai pasakyti, kad eksportas vijokliais virto, o vidaus vartojimas virto ąžuolais. Eksportas nėra pagrindinis variklis ir artimiausiu metu nebus. Gera žinia ta, kad atsigauna vidaus vartojimas. Tai yra labai didelis pokytis ekonomikai ir ši tendencija tęsis artimiausius kelerius metus.“

Eksportas vijokliais virto, o vidaus vartojimas virto ąžuolais, – vidaus vartojimo reikšmę pabrėžė ekonomistas.

Bandydamas atsakyti į klausimą, ar Lietuva iš bjauriojo ančiuko virs gulbe, jis pabrėžė, kad viskas priklausys nuo kovos dėl investicijų iš Vakarų.

Lietuviai – rinkos vidutiniokai

Linas Dičpetris, „Ernst and Young“ partneris, džiaugėsi, kad po krizės Lietuvos eksportas sparčiai augo: „Ginčytis nereikia, jog esame teisingame kelyje.“

Tačiau jis atkreipė dėmesį į eksporto kokybę – Lietuvos įmonės pasaulyje vis dar yra konkurencingos daugiausia dėl savo mažų darbo sąnaudų, o ne dėl pridėtinės vertės.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Linas Dičpetris
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Linas Dičpetris

„Esminis privalumas – darbo jėgos kaina ir kaštai bendrąja prasme. Sėkmės kriterijuose šis kriterijus yra tikrai svarbiausias. Gerai tai ar blogai? Žiūrėdami į ateitį, norėtume, kad ši situacija keistųsi. Norėtume matyti ir pridėtinės vertės, ir našumo augimą“, – sakė L.Dičpetris.

Pasak jo, pro eksporto augimas po krizės buvo ekstensyvus.

Plėtėmės didindami apimtis, bet ne veiklos efektyvumą. Užpildėme sumažėjusios apyvartos trūkumus, tačiau tai buvo ne dėl didesnio produktyvumo, – sakė L.Dičpetris.

„Plėtėmės didindami apimtis, bet ne veiklos efektyvumą. Užpildėme sumažėjusios apyvartos trūkumus, tačiau tai buvo ne dėl didesnio produktyvumo. Labai sparčiai auginome darbo užmokestį, nežiūrint to, jis dar yra mažesnis nei palyginamose užsienio įmonėse“, – sakė jis.

Pasak L.Dičpetrio, eksportą dabar reikėtų skatinti orientuojantis į aukštesnę pridėtinę vertę. Kaip tą pasiekti? Visų pirma reikia didinti įmonių vadybinę kompetenciją. Net ir 10 proc. geriausių Lietuvos įmonių vadybine prasme yra priskiriamos prie rinkos vidutiniokų, o kitos atitinka tik minimalius standartus.

„Mes matome, kad įmonės, kurios susiduria su užsienio partneriais, turi tikslinių rinkų atstovų valdybose arba investuotojų iš užsienio, jos savo vadybine branda yra stipresnės ir todėl manome, kad turėtų būti skatinama tendencija, kad tampame vis labiau tarptautiškesni per akcijų ryšius, valdybų narius iš tikslinių rinkų“, – sakė jis.

Be to, reikėtų kreipti dėmesį į bendradarbiavimą, regioninę plėtrą, skatinti startuolius.

Daugiau praktiškumo, daugiau integracijos, kooperacijos ir mūsų eksporto kokybė galės augti daugiau ir vysimės kitus ne tik kaštais, bet ir didesne pridėtine verte, – sakė L.Dičpetris.

„Regioninė plėtra – padaryta yra gana nedaug. Jeigu sakome, kad orientuojamės į pridėtinės vertės didinimą, tai turime pasižiūrėti, ką turime kiekviename regione iš stiprių įmonių, stiprių sukauptų kompetencijų“, – sakė L.Dičpetris.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje skatinama daugiausia tik startuolių kultūra, o būtų galima kurti realiai veikiančius startuolių akseleratorius, valstybės išteklius panaudoti rinkos potencialą turinčių technologijų ir sprendimų kūrimui, nustatyti praktines problemas, kurioms reikalingi sprendimai, ir informuoti apie jas potencialius startuolių kūrėjus.

„Daugiau praktiškumo, daugiau integracijos, kooperacijos ir mūsų eksporto kokybė galės augti daugiau ir vysimės kitus ne tik kaštais, bet ir didesne pridėtine verte“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką