Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Swedbank“: Lietuvos ekonomikos padangėje debesų daugiau, tačiau audros nenusimato

Debesys
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Debesys
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, kad Rusijos ekonomikos stagnacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama, atitinkamai, 0,4 ir 0,2 procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc. Nepaisant to, Lietuva išliks viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų.

Lėtesnį eksporto augimą į Rusiją labiau lems ne Rusijos ekonomikos problemos ir nuvertėjantis rublis, o nuolatiniai tiesioginiai ir netiesioginiai prekybos barjerai.

„Ramūs laikai ilgai netrunka – pasidžiaugę euro zonos krizės pabaiga ir spartėjančiu ekonomikos augimu Vakaruose, susiduriame su naujais iššūkiais Rytų rinkose. Rusijos ekonomikos problemos greitai išspręstos nebus – prognozuojame, kad ir šiemet, ir 2015 metais jos augimas nesieks 1 procento. Tačiau ir praeityje Rusijai susidūrus su problemomis Lietuvos gamintojai sugebėdavo išlaikyti ir net padidinti užimamą rinkos dalį. Pagrindinė rizika yra ne lėtesnis šios rinkos augimas, o politinių motyvų nulemti prekybos barjerai“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ramūs laikai ilgai netrunka – pasidžiaugę euro zonos krizės pabaiga ir spartėjančiu ekonomikos augimu Vakaruose, susiduriame su naujais iššūkiais Rytų rinkose.

N.Mačiulio nuomone, visiško prekybos tarp Lietuvos ir Rusijos suvaržymo tikimybė yra labai maža. Kita vertus, reikia susitaikyti su tuo, kad nuolat atsiras kliūčių eksportui, pavyzdžiui, sugriežtinta transporto patikra pasienyje arba eskaluojamos abejonės dėl lietuviškų maisto prekių kokybės. Jei įtampa tarp ES ir Rusijos didėtų, pastaroji galėtų panaudoti kitus ir galbūt grubesnius instrumentus – brangiau parduoti dujas arba net apriboti kai kurių energetinių išteklių tiekimą į Lietuvą.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad pablogėjusios Rusijos ir kitų NVS šalių ekonomikos perspektyvos bei tikėtinas ekonominių santykių šaltukas turės tik simbolinės įtakos bendram Lietuvos ekonomikos augimui. „Pramonės sektorius, išskyrus kai kuriuos maisto prekių gamintojus, naujų iššūkių beveik nepajus, nes tik mažiau nei 5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto atitenka NVS rinkai. Tačiau nereikia nuvertinti reeksporto, kuris sudaro 85 proc. viso Lietuvos eksporto į Rusiją. Bent dalies jo praradimas būtų skausmingas transporto ir sandėliavimo sektoriui – vežėjams, uosto krovos bei sandėliavimo paslaugas teikiančioms įmonėms“, – mano N.Mačiulis. Šiuose sektoriuose Lietuvoje šiuo metu dirba beveik 100 tūkst. darbuotojų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios įmonės, priešingai nei gamintojai, negali diversifikuoti savo veiklos ir ieškoti naujų rinkų.

Lietuva yra svarbus koridorius tarp Vakarų ir NVS rinkos, be to, šis koridorius nuolat plečiasi. Jei prieš 10 metų tik 9,3 proc. viso eksporto teko Rusijai, pernai ši dalis išaugo jau iki 19,8 proc.

„Per dešimtmetį mūsų ekonominiai santykiai tapo tampresni ir dar svarbesni. Kyla klausimas, kokią alternatyvą turi uostas ir geležinkelis, jungiantis jį su Rytų rinkomis? Beveik jokios – jis negali tapti koridoriumi tarp Pietų Amerikos ir Kinijos“, – lygina ekonomistas.

Jo nuomone, Rusijai nelengva atsisakyti vakarietiškų prekių, ir jei dėl nuolatinių tiekimo grandinės trukdžių Lietuvoje Vakarų gamintojai ieškotų naujų kelių į Rusiją, tai būtų didelis praradimas Lietuvai.

Nepaisant šių iššūkių, ekonomistų vertinimu, daugelis kitų aplinkybių ir veiksnių išlieka palankūs Lietuvos augimui – euro zonos ekonomika atsigauna, ECB dar mažiausiai metus palūkanas išlaikys istorinėse žemumose, o spartus gyventojų vartojimo ir įmonių investicijų augimas tęsis ir šiemet.

„Swedbank“ taip pat nuo 1,5 iki 0,8 proc. sumažino šių metų infliacijos prognozę. Dėl to realus darbo užmokesčio augimas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuota anksčiau – jis turėtų siekti net 4,5 procento.

Kyla klausimas, kokią alternatyvą turi uostas ir geležinkelis, jungiantis jį su Rytų rinkomis? Beveik jokios – jis negali tapti koridoriumi tarp Pietų Amerikos ir Kinijos.

„Kovo mėnesį visų sektorių įmonių lūkesčiai buvo geresni nei metų pradžioje, vartotojų pasitikėjimo rodiklis taip pat išliko stabilus. Tai reiškia, kad įvykiai Ukrainoje nesukėlė panikos ir greičiausiai nepakeitė jų elgsenos. Namų ūkių vartojimas išliks vienu iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad be Rusijos yra ir kitų rizikos šaltinių. Kinijos ekonomikos augimas, pastaraisiais metais pakaitintas sparčiu kreditavimo augimu, išsikvepia ir gali tapti rimtu iššūkiu visai pasaulio ekonomikai. Tuo pačiu metu išryškėja ir kai kurių stambių Lietuvos pramonės įmonių problemos, susijusios su nepakankamu jų efektyvumu ir didėjančia konkurencija tarptautinėse rinkose.

„Daugumos Lietuvos įmonių konkurencingumas ir atsparumas išoriniams šokams šiuo metu yra daug didesnis nei prieš penkmetį, tačiau pastarieji įvykiai dar kartą priminė apie Lietuvos energetinį pažeidžiamumą – jo mažinimui turėtų būti sutelktos valdžios pastangos. Naujų rinkų paieška ir užkariavimas yra įmonių darbas, o vyriausybė turi kurti palankią verslo aplinką šalies viduje, didinančią įmonių konkurencingumą ir už Lietuvos ribų“, – reziumuoja N.Mačiulis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką