„Didesnį nei planuota mokesčių surinkimą lėmė tiek spartesnis nei Finansų ministerijos prognozuotas ekonomikos augimas, tiek sumažėję šešėlinės ekonomikos mastai“, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Gyventojų pajamų mokesčio pajamos planą viršijo net 7 procentus. Tai, anot ekonomistės, visų pirma lėmė atsigavimas darbo rinkoje, tačiau galima teigti, jog mažėjo ir vokeliuose mokamų atlyginimų apimtys. Spartesnį šio mokesčio pajamų augimą lėmė ir nuo šių metų pradžios susiaurintas sąrašas individualių veiklų, kurias galima vykdyti su verslo liudijimu sumokant tik fiksuotą mokestį.
Per penkis mėnesius šiemet pajamos iš akcizų išaugo 7,9 procento. Nepaisant to, jos kiek atsilieka nuo plano. Nors tyrimai rodo, kad kontrabandos mastai sumažėję, tačiau, ekonomistės nuomone, dabartinės priemonės vis dėlto yra skirtos kovai prieš smulkaus masto kontrabandą.
Pelno mokesčio pajamos planą viršijo daugiausiai (37,2%) ir buvo maždaug šeštadaliu didesnės nei prieš metus. Nepaisant to, pelno mokesčio pajamų augimas buvo lėtesnis nei pelno, kuris pastaruosius du metus augo vidutiniškai po 20 procentų. Šis skirtumas, pasak V.Šečkutės, atsiranda dėl to, kad pelno mokestį gali susimažinti investuojančios įmonės, be to, jis mažinamas ir perkeliant 2009-aisiais patirtus nuostolius.
„Swedbank“ ekonomistė prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio didės kartu su mažėjančiu nedarbu ir augančiu minimaliu bei vidutiniu atlyginimu. „Tuo tarpu PVM ir akcizų pajamas lems namų ūkių nuotaikos ir jų vartojimas, kuriam įtakos turės situacija užsienio rinkose. Gyventojų vartojimą šiais metais skatins žemesnės žaliavų kainos, mažesnė infliacija bei Europos centrinio banko sprendimas iki istorinių žemumų sumažinti bazinę palūkanų normą“, – sako V. Šečkutė.
Anot ekonomistės, rinkos jau dabar reaguoja į pažangą viešųjų finansų srityje. Birželio pabaigoje Lietuvos 10 metų obligacijų palūkanos sumažėjo iki žemiausio lygio šiais metais. Tuo tarpu trumpesnės trukmės valstybės vertybinių popierių pajamingumas birželio pabaigoje nukrito žemiau prieš krizę buvusio lygio.
Gegužės pabaigoje taip pat rekordinė suma – apie 70 mln. litų – pasiskolinta išplatinus Vyriausybės taupymo lakštus. Panaši suma pasiskolinta ir birželio mėnesį. Tai, anot ekonomistės, daugiausia lėmė sprendimas lakštus platinti per komercinius bankus, tačiau prie to kiek prisidėjo ir išaugęs gyventojų taupymas bei patrauklesnių alternatyvų trūkumas.
„Sėkmingai surenkamas biudžetas, deficito mažėjimas, nedidėjanti skola ir fiskalinės drausmės sutarties ratifikavimas ir toliau teigiamai veiks valstybės skolinimosi kainą. Fiskaliniu paktu įtvirtintas įsipareigojimas, padėsiantis sušvelninti neigiamą politinių ciklų poveikį, kuomet siekiant įtikti rinkėjams prieš rinkimus didinamos išlaidos, yra geras ženklas finansų rinkoms. Kita vertus, tiek biudžeto pajamos, tiek palūkanų normos, kuriomis galės skolintis valstybė, išliks itin priklausomos nuo įvykių euro zonoje ir pasaulio ekonomikos augimo tempų“, – teigia V. Šečkutė.
„Swedbank“ prognozėmis, valstybės skola sumažės nuo 40 proc. BVP šiemet iki 39 proc. BVP kitąmet, o biudžeto deficitas – atitinkamai nuo 3 proc. iki 2 procentų. Didžiąją deficito dalį sudarys Sodros deficitas.
