Tuščių pakelių tyrimą bendrovė „Nielsen“ atlieka dvidešimtyje Lietuvos miestų, neapimant kaimiškų vietovių. Tyrimas yra atliekamas keturių tabako kompanijų užsakymu.
Pagal tyrimo rezultatus, šešėlinės tabako rinkos mastas Lietuvoje IV-ąjį metų ketvirtį siekė 17,5 proc. ir per metus sumažėjo nežymiai – 2,1 proc. Tačiau per pastaruosius 6 m. nelegalių tabako gaminių dalis iš viso susitraukė daugiau nei dvigubai – dar 2010 m. pabaigoje net 42,8 proc. Lietuvoje surūkytų cigarečių buvo nelegalios, rašoma Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos pranešime.
Nepaisant to, kad kontrabandinių cigarečių mastas mažėja, Lietuva išlieka tarp santykinai daugiausia nelegalių cigarečių suvartojančių valstybių Europos Sąjungoje (ES). Į šį sąrašą taip pat patenka kitos ES rytinio pasienio rinkos – Latvija, Lenkija, Rumunija, be to, šalys, kuriose tabako gaminių kaina yra labai aukšta – Didžioji Britanija, Airija.
Lietuvoje didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis fiksuota Radviliškyje, kur daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) visų pakelių buvo atgabenti iš trečiųjų šalių. Nelegalių cigarečių taip pat daug Telšiuose (30 proc.), Šiauliuose (28,3 proc.), Panevėžyje (25 proc.) ir Alytuje (23,3 proc.).
Dvigubai viršija ES vidurkį
„Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko teigimu, nepaisant to, kad Lietuvai pavyko pasiekti progreso mažinant nelegalią rinką, tačiau ji vis dar gerokai viršija ES vidurkį, kuris šiuo metu sudaro apie 10 proc. tabako gaminių rinkos.
„Kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekyba yra dvi dedamosios – tai kontroliuojančiųjų institucijų veiksmai ir ekonominės paskatos. Žvelgiant iš ekonominės pusės, galima pastebėti tendenciją, kad pastaraisiais metais didėjo gyventojų perkamoji galia, nes atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau, stabiliai augo ir užimtumas. Prie kontrabandos mažėjimo galimai prisidėjo ir menkę prekybiniai ryšiai su Baltarusija. Tai reiškia ir mažesnį tarp valstybių judančio transporto srautą, kas savo ruožtu bent iš dalies sumažina ir nelegalių cigarečių transportavimo galimybes”, – aiškino R.Grajauskas.
Ekonomisto nuomone, nors augant gyventojų pajamoms, auga ir akcizai, tačiau akcizų didinimas turi vykti labai atidžiai – įvertinant ne tik šalies viduje vyraujančias tendencijas, bet ir situaciją aplinkinėse valstybėse, nes per greitai keliami akcizai didina šešėlinės prekybos patrauklumą.
78 proc. gyventojų nepateisina
„Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla įsitikinęs, kad mažinant šešėlį, itin svarbus ir pasikeitęs visuomenės požiūris – mažiau tolerancijos nelegaliai prekybai ir pagalba teisėsaugos pareigūnams veda prie apčiuopiamų rezultatų.
„Tyrimai rodo, kad net 78 proc. Lietuvos gyventojų nepateisina kontrabandinių prekių pervežimo ir prekybos jomis. Tai didelis progresas lyginant su 2012 metais, kai situacija buvo priešinga – 61% gyventojų buvo linkę pateisinti kontrabandinių ir nelegaliai parduodamų prekių vartojimą. Akivaizdu, kad visuomenė pamatė neigiamas kontrabandos puses – nusikalstamumo augimą, organizuotas banditų grupes, nepilnamečių įtraukimą“, – aiškino G.Dirgėla.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado generolo Renato Požėlos teigimu, nelegali rinka yra labai jautri aplinkos veiksmams, todėl į bet kokias planuojamas priemones reikia žiūrėti itin atidžiai: „Užkirtus kelią kontrabandai per vieną valstybės sienos plyšį, nusikaltėliai greitai atranda kitą. Pabrangus tabako gaminiams iškart pajuntamas stipresnis kontrabandos spaudimas valstybės sienoms. Tai reiškia, kad tiek nusikaltėliai, tiek visuomenė labai jautriai reaguoja į bet kokius rinkos pasikeitimus”, – dėstė R.Požėla.
Nuo 2017 m. kovo 1 dienos cigaretėms akcizų tarifas didės apie 10,5 proc., minimalus – apie 6 proc. (iki 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių).
Cigarečių pakelis dėl to vidutiniškai gali pabrangti apie 18 euro centų (pigiausių cigarečių – apie 12 ct.). Minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam cigarečių pakeliui, šiuo metu siekia 1,70 Eur.
