Kodėl panašų darbuotojų skaičių turinčių įmonių apyvartos skiriasi dešimt ar daugiau kartų? Toks klausimas kyla žvalgantis po taksi įmonių finansinius dokumentus.
Juose – stulbinantys skaičiai, keliantys abejonių dėl bendrovių veiklos skaidrumo.
Neįtikėtini skaičiai
Apie šimtą darbuotojų turinčios įmonės nurodo per visus 2009 metus turėjusios vos kelis šimtus tūkstančių litų apyvartos. Pvz., 100 darbuotojų turėjusi „Merselita“ nurodė 350 tūkst. Lt apyvartą; 137-is įdarbinusi „Translota“ – 650 tūkst. Lt; 87 darbuotojus turėjusi „SDKE“ – 400 tūkst. Lt; 90-ties darbuotojų komandą išlaikiusi „Erelio akis“ – 110 tūkst. Lt ir t.t.
Padalinus šiuos skaičius iš 12 mėnesių ir darbuotojų skaičiaus, paaiškėja, kad vienas vairuotojas per mėnesį į kasą įneša 100–400 Lt. Reali suma turėtų būti dar mažesnė, mat „pinigų nešėjų“ įmonėse yra kiek mažiau – reikėtų atmesti vadovus, dispečerius ir kitus techninį darbą atliekančius, bet pinigų neuždirbančius žmones.
Mėnesio įnašą padalinus iš darbo dienų skaičiaus, išeina, kad per dieną taksistai uždirba nuo kelių iki 20 litų. Kitaip sakant, vidutinis vairuotojas per dieną paveža vieną, geriausiu atveju, du keleivius. Maža to, kapeikas uždirbantys taksistai dar turi išlaikyti savo automobilius, juos remontuoti, pilti degalus ir pan.
Galų šioje mozaikoje nesuduria ir kovon su šešėline ekonomika stojusios valdžios institucijos. Tačiau įtarimus dar reikia įrodyti.
Taksi įmones kuops VMI
„15min“ žiniomis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atlieka patikrinimus kai kuriose taksi įmonėse. VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas teigia, kad taksi įmonių veikla mokesčių vengimo požiūriu yra vertinama kaip rizikinga. Šiais metais inspekcija vykdo projektą „Keleivių vežimas ir taksi“, kurio tikslas – pajamų slėpimo prevencija, taip pat pažeidimų keleivių vežimo ir taksi paslaugų teikimo srityje nustatymas.
„VMI ne tik tikrins, ar verslas veikia legaliai ir moka mokesčius, tačiau ir aktyviai bendradarbiaus bei komunikuos su to sektoriaus verslo bendrovėmis, siekiant, kad šios pačios imtųsi veiksmų, skaidrintų savo veiklą“, – „15min“ teigė A.Klerauskas.
Tikrinti numatoma ne tik taksi, bet ir maršrutinius mikroautobusus. Pastarieji bus stabdomi tiesiog gatvėje ir tikrinama, ar klientai turi išduotus bilietus, taigi – ar vežėjai neslepia pajamų.
Apgaudinėja klientus
Patikrinimus atlieka ir kitos įstaigos – Valstybinė darbo inspekcija, Metrologijos tarnyba, savivaldybių darbuotojai.
Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Evaldas Matonis teigė, jog sostinėje šiuo metu veikia 58 taksi įmonės, jose dirba iki 2 tūkst. vairuotojų.
Per pastarąjį patikrinimą nustatyta atvejų, kad taksistai „oficialiai“ dirba 2 valandas per dieną, o jų atlyginimas tėra 215 Lt per mėnesį. Anksčiau buvo nustatytas atvejis, kai įmonė įdarbino vairuotoją pirmoms dviem mėnesio dienoms, o likusiai mėnesio daliai jis išeidavo nemokamų atostogų, nors turėjo visus reikiamus dokumentus, licencijas, kelionės kvitus, taksi automobilį ir kt., taigi toliau dirbo „atostogaudamas“.
Be to, nustatyta atvejų, kai vairuotojai apgaudinėjo klientus, dirbtinai didindami taksometro parodymus. „Per paskutinį patikrinimą oro uoste nustatytas atvejis, kai automobilyje buvo įmontuota vadinamoji relė. Liaudiškai sakant, tai tokia turbina, kuri koreguoja taksometro parodymus“, – sakė E.Matonis.
Tegul tie bijo, kurie lėktuvus nusipirko, namus pasistatė. Pas mane nieko nėra – aš tik žiūriu, kaip sudurti galą su galu, – sakė viena taksi bendrovės vadovių J.Giedrikienė
Kiti taksistai naudoja neplombuotus taksometrus, kurie rodo didesnę sumą, nei turėtų. Arba tiesiog užklijuoja tarifo langelį lipnia juosta ir vietoje įprasto tarifo nustato žymiai didesnį.
Dirba, kiek reikia
Važinėjant taksi, galima išgirsti įdomių istorijų apie šio verslo užkulisius: vieni taksistai skundžiasi nesulauksią pensijų, mat jau kelerius metus dirba „neįforminti“. Kiti oficialiai turėtų dirbti vos porą valandų per dieną, todėl „ant popieriaus“ gauna vos kelis šimtus litų atlyginimo, tačiau to neužtektų net duonai. Oficialioms darbo valandoms pasibaigus, racija toliau kužda, kur laukia klientai, ir kelionės tęsiasi. Ir nors „popieriuje“ rodomi tik keli šimtai litų, tikrasis atlyginimas siekia kelis tūkstančius.
Labiau patyrę taksistai turi savo „taškus“, kur klientų srautas garantuotas. Viena tokių vietų – viešbučiai. Tiesa, norint čia dirbti, reikia gerai sutarti su viešbučio administracija ir, žinoma, nepagailėti „arbatos“, atsidėkojant už klientus. Kad ir kitą sykį būtent tau paskambintų, kai užsienietis susiruoš į oro uostą, ar neišvytų laukiančio šalia prieangio.
Taksi – lyg papildoma veikla
Viena į VMI akiratį pakliuvusių taksi bendrovių – „Erelio akis“. Šioje įmonėje dirba 90 žmonių, dauguma jos vairuotojų dirba 2–4 valandas per dieną ir atitinkamai gauna 200–400 Lt per mėnesį. Tačiau atlyginimas priklauso nuo atlikto darbo: jei atliekama daug reisų, alga gali būti didesnė.
Taksistai važinėja nuosavais automobiliais, patys juos prižiūri, remontuoja ir pila degalus, o su įmone yra pasirašę nuomos sutartį.
Bendrovės direktoriaus pavaduotoja Janina Giedrikienė aiškino, kad dauguma taksistų yra „pensininkai, neįgalieji, mokiniai, vaikus auginantys tėvai“. „Mūsų firmoje žmonės dirba tik „gatvėje“, be užsakymų. Tokie, kuriems sunku dirbti su užsakymais, šis darbas leidžia jiems truputį „prisidurti“, – teigė J.Giedrikienė.
Paklausta, kodėl jų įmonės apyvarta yra tokia maža, palyginti su kitomis bendrovėmis, pašnekovė teigė, kad jie gauna mažiau užsakymų, nes nepriima iškvietimų telefonu, be to, neužsiima kita veikla. „Yra įmonių, kurios turi daug automobilių, net po
