Joms pozicijas šiame sąraše išlaikyti padėjo ne ūgtelėję pardavimai, o išlikęs nepasikeitęs lito ir euro santykis. Daugumos kitų Vidurio Europos šalių valiutos euro atžvilgiu nuvertėjo, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.
Tarp didžiausių bendrovių yra Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdoma Lietuvos naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ (24 vieta), vadinamajam VP dešimtukui priklausanti „Vilniaus prekyba“ (36 vieta) ir mažmeninės prekybos tinklus Baltijos šalyse ir Bulgarijoje valdanti bendrovė „Maxima“ grupė (44 vieta), verslininko Bronislovo Lubio kontroliuojamas koncernas „Achemos grupė“ (169 vieta), bendrovė „Palink“, valdanti „Iki“ prekybos tinklus Lietuvoje ir Latvijoje (296 vieta), vienas didžiausių privataus kapitalo Lietuvoje koncernų „MG Baltic“ (455 vieta).
Į didžiausių Vidurio Europos įmonių sąrašą šiemet pirmą kartą pateko valstybės valdoma elektros perdavimo tinklo savininkė bendrovė „Lietuvos energija“ (395 vieta), mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ operatorė „Norfos mažmena“ (460 vieta) ir dujų transportavimo bendrovė „Lietuvos dujos“ (483 vieta).
Tai lėmė ne augusios įmonių apyvartos, o smukę kitų Vidurio Europos bendrovių rezultatai bei mažesni kai kurių šalių valiutų kursai.
Keturios Lietuvos bendrovės – koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“, Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ ir didžiausio degalinių tinklo Lietuvoje savininkė bendrovė „Lukoil Baltija“ – pernai buvusios sąraše, šiemet į TOP 500–uką nepateko.
Įmonių sąrašą parengė konsultacijų bendrovė „Deloitte“ kartu su Vidurio Europos verslo dienraščiais.
