Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisingumo ministras ketina peržiūrėti notarų ir antstolių įkainius

Remigijus Šimašius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Remigijus Šimašius
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius planuoja pakeisti notarų paslaugų kainas, susiejant jas su darbų atlikimo sąnaudomis ir nustatant didžiausias galimas jų ribas.

Naujus sąnaudomis pagrįstus įkainius siūloma įtvirtinti ir antstolių veikloje, antradienį pranešė Teisingumo ministerija.

Ministerijos teigimu, šiuo metu notarų įkainiai nustatyti nevertinant, kiek iš tiesų kainuoja suteikti paslaugą, todėl dalis kainų yra nepagrįstai didelės, pavyzdžiui, už nekilnojamojo turto sandorius, o kita dalis – nepadengia darbų atlikimo kaštų, pavyzdžiui, paveldėjimo sandorių, įvairių dokumentų tvirtinimas.

„Nustačius sąnaudomis pagrįstas paslaugų kainas, žmonėms bus aišku, už ką jie moka. Kartu notarai nebebus taip stipriai priklausomi nuo situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, nebebus suinteresuoti vengti teikti vienų ar kitų paslaugų“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.

Jeigu būtų priimtas ministro įsakymo projektas, turėtų atpigti su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sandoriais, daugeliu juridinių asmenų steigimu susiję notariniai veiksmai. Tačiau dalis paslaugų ir brangintų – tai paveldėjimo sandorių, įvairių dokumentų tvirtinimas.

Už nekilnojamojo turto sandorius šiuo metu imamas 0,45 proc. mokestis nuo sandorio vertės. Naujais įkainiais siūloma nustatyti maksimalų 217 litų mokestį sandoriams iki 100 tūkst. litų. Jeigu sandorio suma būtų didesnė, prie maksimalaus įkainio dar būtų mokama 0,1 proc. nuo sumos notaro draudimo rizikai padengti.

„Taigi, vadovaujantis naujais įkainiais, nekilnojamojo turto sandorio, kurio vertė, tarkime, lygi 500 tūkst. litų, patvirtinimas kainuos 617 litų, šiuo metu tai padaryti kainuoja 2250 litų“, – rašoma ministerijos pranešime.

Projekte taip pat numatoma atsisakyti šiuo metu galiojančios praktikos taikyti skirtingą įkainį už tą patį notarinį veiksmą fiziniams ir juridiniams asmenims. Kartu siūloma suteikti notarams teisę savo nuožiūra spręsti, kuriems asmenims ar socialinėms grupėms taikyti nuolaidas ar atleisti nuo mokesčio už suteiktas paslaugas.

R.Šimašius tvirtina, kad projekte numatoma įkainių sistema derinta su Notarų rūmais, atsižvelgiant į didelę dalį jų pateiktų pastabų, kartu remtasi ir kompanijos bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atlikto tyrimo išvadomis.

Su sąnaudomis susietą kainą siūloma nustatyti už antstolio darbą.

„Kiek mokėti antstoliui už būtinas vykdymo išlaidas šiuo metu priklauso nuo sumos, kurią norima išieškoti, dydžio bei išieškojimo kategorijos (piniginio, nepiniginio pobūdžio). Projekte siūloma būtinų išlaidų dydį taikyti visuomet vienodą, t.y. 32 litus, kadangi tiek realiai kainuoja būtini veiksmai visose be išimties vykdomosiose bylose“,– sakoma ministerijos pranešime.

Šiuo metu norint išieškoti 100 tūkst. litų skolą, antstoliui reikėtų sumokėti 1240 litų ir dar sumą, kuri susidarytų atliekant papildomus vykdymo veiksmus. Tą pačią skolą išieškoti pagal naujus įkainius kainuotų 32 litus, pridedant sumą už papildomus vykdymo veiksmus.

Ministerijos parengtą naują notarų įkainių nustatymo tvarką sukritikavo Notarų rūmai, remdamiesi teisės ekspertų nuomonėmis.

M.Romerio universiteto Teisės fakulteto dekano profesoriaus Egidijaus Jarašiūno teigimu, šiuo metu Europoje vyrauja notarinio mokesčio dydžio susiejimo su procentine sandorio verte principas. Pasak jo, nustatant paslaugų kainodarą, būtų neteisinga atsižvelgti tik į notaro sąnaudas, užmirštant jo atsakomybę.

„Priešingu atveju gali iškilti pavojus, jog nebus deramai apsaugoti kliento interesai, notarui nepavyks papildomai draustis savanoriškuoju profesinės atsakomybės draudimu“, – rašoma Notarų rūmų pranešime.

M.Romerio universiteto Civilinio proceso katedros vedėjas profesorius Stasys Vėlyvis teigia, kad notaro atlyginimo dydį turi lemti ir jo prisiimta rizika, sandorio sudėtingumas, sandorio vertė ir kaina bei socialiniai faktoriai. 

Notarų rūmų pranešime cituojamas ir Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas V.Nekrošius. Anot notarų atstovų, jis „pabrėžia, jog lotyniškojo notariato principai numato notaro paslaugų nustatymą pagal keturis kriterijus: atsižvelgiant į sandorio ar kito teisinio veiksmo vertę ir kainą, akto teisinę prigimtį, būtinybę garantuoti notaro nepriklausomybę bei notarų atsakomybės finansavimą, socialinį faktorių“, o „Teisingumo ministerijos ketinimai susieti notarų paslaugų kainodarą su sąnaudomis atsipindėtų vos vieną iš šių kriterijų, ir tik iš dalies“.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką