Žmonėms šis pasikeitimas atnešė nepatogumų – vietoj lengvai įsimenamų kainų senaisiais pinigais jiems teko išmokti skaičiuoti euro centus, o padaugėjus monetų prireikė pakeisti pinigines. Daugelis iki šiol jaučia nostalgiją dailiems banknotams su iškilių estų portretais, nors džiaugiasi, kad keliaujant nebereikia keisti pinigų. Euro skeptikai savo ruožtu pyksta ne tik dėl pakilusių kainų, bet ir dėl to, kad šalis savo noru įsiprašė į krizės apimtą elitinį klubą ir turės gelbėti neatsakingus pietiečius.
Po kelerių metų grįžus į Estiją kainos parduotuvėse ir kavinėse atrodo keistos – gerokai sumažėjusios. Jei imtume vien skaitinę jų išraišką – mažesnės apie 15 kartų. Prie prekystalio ar po arbatos puodelio užsiimti aukštąja matematika tingisi, todėl įvertinti, ar jos atitinka anas, buvusias, sunku. Bet greitas apytikslis skaičiavimas mintyse, ieškant monetų piniginėje, kužda, kad kainos akivaizdžiai šoktelėjo.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Vaisiai |
Neseniai draugė estė, viename iš Vilniaus restoranų žvilgtelėjusi į sąskaitą už penkių žmonių vakarienę, įskaitant kelis bokalus alaus, – 145 litai, švilptelėjo: „Kaip pigu!“ Jau norėjosi paprieštarauti, bet prisiminiau, kad prieš gerą mėnesį pietūs dviem indiškame restorane Taline atsiėjo per 30 eurų (per 100 litų). Vaisių kainos parduotuvėje atrodo nedidelės, kol nepradedi jų konvertuoti į litus.
Liūdi tik dėl gražesnių kronų banknotų
Pastarojo meto statistika estų neturėtų džiuginti. Spalio pradžioje paskelbta, kad maisto produktų krepšelis per metus pabrango 3,8 proc. iki 71,08 euro keturių asmenų šeimai per savaitę. Infliacija rugpjūtį jau ne pirmą mėnesį buvo didžiausia euro zonoje. Iš visų ES narių ją lenkė tik Rumunija. Šiuo požiūriu Estija buvo sąrašo viršuje nuo euro įvedimo. „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija rugpjūtį siekė 3,6 proc. Nyderlanduose ji buvo 2,8 proc., o Graikijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje kainos augo atitinkamai 0,5 proc., 0,7 proc. ir 0,1 proc. Visoje euro zonoje infliacija tesiekė 1,3 proc., o ES – 1,5 proc.
Elektros kainos rugsėjį Estijoje pakilo 8,5 proc. iki 16,49 ct/kWh. Suomijoje elektra pabrango 9,9 proc. iki 16,39 ct/kWh, o kitose Baltijos šalyse – 20,8 proc. iki 21,4 cento už ct/kWh.
Tai paaiškinama keliomis priežastimis: Šiaurės šalyse vandens lygis išlieka žemesnis už vidutinį, sudėtinga situacija Artimuosiuose Rytuose palaiko aukštas naftos kainas, ketvirtą mėnesį iš eilės brango taršos leidimai, nors, tiesa, anglis po truputį pinga.
„Pastaraisiais metais kainos Estijoje pakilo, o infliacijos lygis išlieka gana aukštas, bet, manau, to nereikėtų tiesiogiai sieti su euro įvedimu“, – įsitikinęs Taline gyvenantis žurnalistas Argo Ideonas.
Jo manymu, kainos pakilo dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir vidaus rinkos mažumo, o tam Estija negali turėti jokios įtakos. Reguliuojamos kainos, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas, esą galėtų būti mažesnės, bet, pavyzdžiui, elektros kainos, palyginti su daugeliu kitų ES narių, palyginti žemos.
Pokytį žurnalistas įvertino palankiai – tai labai praktiška keliaujant į daugelį Europos šalių, nėra devalvacijos grėsmės. Nors krona buvo itin stabili valiuta ir nuo pat įvedimo 1992 m. buvo susieta su Vokietijos marke, o vėliau – su euru, nuolat pasirodydavo ženklų, kad taip gali nutikti, ypač per ekonominius sunkumus 1997-1998 m. ir 2008-2009 m.
Argo Ideonas: „Nežinau nė vieno žmogaus, kuris būtų labai nepatenkintas euro įvedimu.“
„Nežinau nė vieno žmogaus, kuris būtų labai nepatenkintas euro įvedimu, – portalui 15min.lt pasakojo A.Ideonas. – Dauguma prisimena, kad kronų banknotai buvo labai gražūs, o eurai yra ne tokie įspūdingi, taigi esama priežasčių nostalgijai. Aš pats nesu labai patenkintas paprastu estiškų eurų ir centų dizainu, bet tai neturi reikšmės finansiniams ar praktiniams aspektams.“
Ant kronų buvo pavaizduoti tapytojas, antropologas, šachmatininkas, folkloro tyrinėtojas, rašytojas, kompozitorius, poetė, politikas. Eurų monetas, kurias kiekviena šalis kala savitas, papuošė Estijos teritorijos kontūrai su estišku šalies pavadinimu Eesti ir 12 ES simbolizuojančių žvaigždžių. Šį dizainą per 2004 m. surengtą apklausą palaimino gyventojai.
Anot pašnekovo, prieš pereinant prie euro vyriausybė ir centrinis bankas surengė didžiulę informacinę kampaniją. Valiuta buvo pakeista itin sklandžiai. Didžiausią nerimą kėlė technologijos, pavyzdžiui, vyriausybinė pensijų ir socialinių išmokų informacinė sistema.
Daugelis galimų problemų buvo aptarta gerokai iki 2011-ųjų, pavyzdžiui, pakankamas 5 eurų banknotų skaičius bankomatuose. Tačiau keblumų juos pasiimant esą nebuvo. Vyriausybė visiems namų ūkiams išdalino mažus skaičiuotuvus, kad būtų lengviau palyginti kainas.
Euro zona panašėja į Estiją
Finansų ministro Jürgeno Ligi teigimu, euras neabejotinai padėjo Estijos ekonomikai po krizės atsigauti greičiau. Tai esą užbaigė baimes dėl galimos kronos devalvacijos, sustiprino šalies patikimumą („Standard & Poor's“ padidino skolinimosi reitingą iki AA-, aukščiausio šalies istorijoje, kai Lietuva turėjo tik BBB, ir jis išliko stabilus).
Estijos ekonomika augo sparčiausiai ES – BVP augimas 2011-aisiais pasiekė 9,6 proc. 2003-2007 m. augęs 8 proc., per pirmuosius krizės metus ūkis, vyriausybei atsisakius devalvuoti kroną, susitraukė 18 proc., o nedarbas buvo pašokęs iki 16 proc.
Euras pritraukė daugiau investicijų (su užsienio investuotojais dirbanti institucija „Versli Estija“ dabar esą turi kur kas daugiau projektų). 2011-aisiais viešoji skola sudarė 5,8 proc. BVP – mažiausiai visoje ES (Vokietijoje – 81 proc., Graikijoje – 165 proc.), o biudžetas, kaip niekur kitur euro zonoje, turėjo perviršį.
 |
| Estijos Finansų ministerijos nuotr./Jürgenas Ligi |
Kaip pažymėjo J.Ligi, jo šalis prie euro prisijungė dar prieš atsirandant bendrai ES valiutai – 1992-aisiais, kai vietoj rublių atsirado kronos, pririštos prie Vokietjios markės, taigi euro įvedimas estams buvo natūralus pokytis.
„Didžioji dalis prekybos vyko su euro zonos šalimis, paskolos irgi buvo imamos eurais, – portalui 15min.lt teigė J.Ligi. – Situacijoje, kai eksportas ir importas sudaro daugiau nei pusę BVP, lieka tik emociniai argumentai už nacionalinę valiutą. Ji yra prabanga, kurią sau gali leisti didelės valstybės.“
Anot ministro, į euro zoną estai įstojo, kai virš jos buvo susikaupę tamsūs debesys, bet tikėjo, kad bendros pastangos, dedamos sprendžiant problemas, ir pliusai atsvers bet kokius minusus.
„Tam tikra prasme euro zona tampa vis labiau ir labiau panaši į Estiją – buvo sukurtos griežtos taisyklės ir jų imta laikytis“, – pusiau juokais pakomentavo Estijos vyriausybės atstovas.
Kalbėdamas su 15min.lt, jis palinkėjo Lietuvai didžiausios sėkmės, siekiant įsivesti eurą. Kai visos trys Baltijos šalys bus euro zonoje, regiono konkurencingumas esą stipriai padidės.
 |
| Lauros Gabrilavičiūtės/15min.lt nuotr./Andruso Ansipo rankose – estiški eurai. |
„Reikės naujos piniginės monetoms“
17-ąja euro zonos nare Estija, pirmoji iš buvusių SSRS respublikų, tapo 2011 m. sausio 1 d. Po iškilmingo koncerto, kuriame skambėjo amerikiečio George'o Gershwino muzika, danguje pokšint fejerverkams premjeras Andrusas Ansipas pirmasis iš bankomato pasiėmė keletą eurų banknotų. „Tai mažas žingsnelis euro zonai, bet didelis Estijai“, – perfrazavęs tuomečio JAV prezidento Johno Kennedy žodžius apie žmonių išsilaipinimą Mėnulyje, džiaugėsi jis.
Į euro zoną Estija pasiprašė 2010 m. gegužę. Jau liepą ES finansų ministrai patvirtino, kad Estijos infliacijos, deficito ir palūkanų lygis, valstybės skola bei valiutos stabilumas yra pakankami, norint įsivesti eurą. Kartu buvo nustatytas kronų keitimo į eurus kursas (15,6466 už eurą).
„Estija yra fiskalinės disciplinos, kokios ES nori visai euro zonai, pavyzdys“, – tuomet sakė „Barclays Capical“ kylančių rinkų valiutų padalinio vyr. ekonomistas Christianas Kelleris.
1,3 mln. gyventojų turinti Estija įsivesti eurą nusprendė nepaisant įsisiautėjusios krizės. Nors kai kurios jį turinčios valstybės, pavyzdžiui, Graikija ir Airija, pasiprašė Tarptautinio valiutos fondo paramos, gyventojų nuomonė apie bendrą ES valiutą ilgą laiką buvo palanki. Visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad kiek daugiau nei pusė jų, priešingai nei daugelio kitų šalių gyventojai, entuziastingai pritarė stojimui į euro zoną. Estams tai buvo vilties ir laisvės simbolis, įrodymas, kad dešimtojo dešimtečio ekonomikos reformos pasiteisino, o šalis, vos prieš dvi dešimtis metų ištrūkusi iš sovietų bloko ir 2004 m. įstojusi į ES, visiškai integravosi į Vakarus. Eurą tuomet jau turėjo dar dvi buvusiam sovietų blokui priklausiusios valstybės – Slovėnija ir Slovakija.
„Estijai, nedidelei šaliai su nedidele ekonomika, reikia garantijų. Svarbu, ar investuotojai pasitiki Estijos ekonomika. Euras galėtų būti ženklas, kad čia investuoti saugu, o ko Estijai šiandien tikrai reikia, tai užsienio investicijos ir nauji darbai!“ – interneto forume tuomet tvirtino Markas iš Talino.
2002 m. eurą įsivedė Airija, Austrija, Belgija, Suomija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija. Slovėnija – 2007 m., Kipras ir Malta – po metų, Slovakija – 2009 m.
Tartu gyvenantis Mihkelis pripažino, kad liūdna atsisveikinti su senaisiais pinigais – kronomis, bet daugelis dalykų taps paprastesni. Keliaujant į Europos šalis nebereikės keisti pinigų ir dukart skaičiuoti. Daugelis investicijų šalyje buvo daromos ir paskolos imamos eurais, bet dėl mokesčių tekdavo jas versti į kronas. Vyras tikėjosi, kad permaina padės sutaupyti miljonus.
Studentė iš Talino atkreipė dėmesį, kad, nors tolimesnėje ateityje buvo matoma euro nauda, žmonės, ypač vyresnio amžiaus, apgailestavo prarasdami savo valiutą. Kai kuriems būtent krona buvo nepriklausomybės simbolis. Mergina pasiliko keletą kronų banknotų, kad turėtų, ką parodyti savo anūkams.
„Verslui ir ekonomikai tai – labai gerai! Bet man nepatinka monetos, o dabar turėsiu pirkti naują piniginę“, – skundėsi vienas estas.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. bankomatai pradėjo išduoti 5, 10 ir 50 eurų nominalo banknotus, o indėliai buvo automatiškai perskaičiuoti į eurus. Jau nuo rugsėjo vidurio Estijos bankas pradėjo bankams dalinti eurų monetas, o nuo lapkričio vidurio – ir banknotus. Gruodį estai jau galėjo keisti turimas kronas į eurus be jokio mokesčio. Ši paslauga privačiuose bankuose buvo teikiama pusmetį po naujos valiutos įvedimo, o centrinis bankas kronas keis visuomet. Pirmas dvi savaites dar buvo galima atsiskaityti abiem valiutomis.
Iš viso šalies bankams buvo išdalinti 45 mln. eurų banknotų ir 194 mln. monetų.
Ne visi laikėsi įsipareigojimo nekelti kainų
Pereiti prie bendros ES valiutos buvo nelengva ne vien dėl sentimentų. Už latte kavą, ką tik kainavusią paprastas 40 kronų, teko mokėti 2,56 euro. Veršienos patiekalo kaina buvo nebe 80 kronų, o 5,11 euro. „Konvertavimas yra košmaras. Dabar mums tenka dirbti su smulkiomis monetomis. Tai užtrunka ilgiau“, – britų dienraščiui „The Telegraph“ tuomet skundėsi vienos kavinės padavėja Elina. Pardavėja Annette skundėsi jau antrą kartą gyvenime patirianti valiutos keitimą, kuris tik sukomplikavo gyvenimą.
 |
| Dvejų eurų monetos |
Susirūpinusi, kad euro įvedimas netaptų pretekstu apvalinti kainas į didesnę pusę, valdžia pareikalavo, kad visos kainos būtų keičiamos 15,6466 kronos už eurą kursu – tokiu pačiu, kokiu krona nuo 2002-ųjų buvo susieta su euru. Kainos nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. vidurio turėjo būti nurodomos abiem valiutomis.
Įstojusi į euro zoną Estija buvo skurdžiausia narė – vidutinis mėnesio atlyginimas tesiekė 785 eurus. Pragyvenimo kaina buvo žemesnė nei daugelyje kitų ES narių. Žmonės nuogąstavo, kad euras greitai pakels kainas iki vidutinio Europos lygio, visų pirma dėl to, kad parduotuvės, kavinės, restoranai ir paslaugų teikėjai netruks suapvalinti kainas, žinoma, ne kliento naudai. Šie dievagojosi neketinantys taip daryti, o metus iki euro įvedimo kainas turėjo rašyti abiem valiutomis, kad pirkėjams būtų lengviau palyginti ir persirorientuoti.
Tačiau ne visi laikėsi įsipareigojimų. Nepraėjus nė mėnesiui greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ sulaukė Estijos vartotojų apsaugos tarybos apgaudinėjantis klientus, nors prieš tai buvo pasižadėjęs nekelti kainų po perėjimo prie euro. Dėl to pasiskundė ne vienas klientas. „McDonald's“ padalinio vadovas Tomaszas Nawrocki agentūrai AFP tvirtino, kad kainos kilo dėl pabrangusių produktų pasaulinėje rinkoje.
2010-ųjų vasarą Finansų ministerija pakvietė įmones viešai įsipareigoti valiutos pakeitimo neišnaudoti kaip galimybės užsidirbti. Prie kampanijos prisijungė 525 bendrovės.
Finansų ministerija pakvietė įmones viešai įsipareigoti valiutos pakeitimo neišnaudoti kaip galimybės užsidirbti. Atsiliepė 525 bendrovės.
Tuo metu buvo daug nežinios, ar eurą estai sutiks su džiaugsmu. Pamilti bendrą ES valiutą iš televizorių ekranų juos ragino „princesė Europa“. Trumpame reklaminiame filmuke 21-erių modelis Claudia Merikula įkūnijo mitinę princesę. Paslaptingai šypsodamasi, ji keliavo kompiuteriu sukurtu tiltu, rodančiu, kaip valiuta sujungia žmones. Princesei vaikštant po prekybos centrą, buvo pristatoma banknotų apsaugos priemonės, pavyzdžiui, vandens ženklai ir metalo juostelė. Kylanti podiumo žvaigždė C.Merikula tuo metu pasirodė ir viename pokerio turnyre – į šią detalę dėmesį atkreipę estai ironiškai juokavo, kad jų irgi laukia lošimas.
Europos Komisija atsiuntė 450 tūkst. pigių plastikinių skaičiuotuvų, ant kurių nugarėlės buvo užrašyta „Tere euro“ (est. „Sveikas, eure“) kainoms konvertuoti iš kronų į eurus.
Žmonėms buvo dalinami lankstinukai su laimingo gandro, atnešančio eurą tarytum kūdikį, piešinuku. Taip buvo norima naujos valiutos atėjimą padaryti smagų, mat daugelis baiminosi ne tik kilsiančių kainų, bet ir euro žlugimo. Ekonomikos profesorius Ivaras Raigas aiškino, kad palyginti neturtinga šalis atsidurs vienoje valtyje su 85 mlrd. svarų paramos paprašiusia Airija ir Viduržemio jūros šalimis, kurias sunkumai užklupo vėliau. Jis pyko, kad politikai niekada dorai nediskutavo apie eurą su gyventojais, rašė telegraph.co.uk.
Dauguma euroskeptikų įspėjimų, svarstant, ar reikia įsivesti bendrą ES valiutą, liko neišgirsti. Bet likus keliems mėnesiams iki perėjimo prie euro, kai jau buvo vėlu ką nors pakeisti, net 58 proc. apklaustų gyventojų prisipažino to nenorintys – pirmą kartą taip galvojančiųjų buvo daugiau nei nusiteikusiųjų optimistiškai.
Euro skeptikas: „Buvome pakviesti į vestuves, o pasirodė, kad į šermenis“
Vienas iš labiausiai girdimų euroskeptikų buvo Anti Poolametsas. Jis viešumoje vilkėdavo marškinėlius su užrašu: „Tegyvuoja estiška krona, težlunga Europos rublis.“ Jaunas vyras eurą lygino su valiuta, kurią Estija buvo priversta priimti, kai buvo okupuota Sovietų Sąjungos.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Anti Poolametsas |
„Estija buvo pakviesta į vestuves, bet pasirodė, kad į šermenis“, – kalbėdamas su portalu 15min.lt, neigiamo nusistatymo neslėpė A.Poolametsas. Anot jo, perėjimas prie naujos valiutos buvo „labai pavojingas žingsnis neteisinga linkme“.
Pašnekovo įsitikinimu, euro zona keisis arba apskritai žlugs – esą vienoda monetarinė ir palūkanų politika Airiją, Graikiją, Ispaniją, Kiprą ir Portugaliją kone įstūmė į bankrotą.
„Agituodamas prieš eurą jį lygindavau su „Titaniku“. Tai tapo realybe, – apgailestavo pašnekovas. – Neveikianti finansų utopija ES narėms atnešė nesaugumą. Katalonija nori atsiskirti nuo Ispanijos, protestai Graikijoje tapo kasdienybe, kai kelių bankų lėšos buvo tiesiog konfiskuotos būdu, primenančiu SSRS. Klaidingos euro sistemos kaina yra interneto vidinis nesaugumas ir katastrofiška skolų spiralė.
Į viršų šovusios elementarių dalykų – maisto, elektros ir kai kurių kitų pagrindinių paslaugų – kainos gerokai palengvino mano kišenę. Suverenumo praradimas ir negalėjimas turėti nepriklausomos ekonominės politikos man taip pat kelia susirūpinimą. Praradome simbolinę galią – savo dailius pinigus su nacionaliniais simboliais.“
A.Poolametsas atkreipė dėmesį į faktą, kad Estijoje nuolat fiksuojama aukščiausia infliacija euro zonoje. „Tai ypač justi prekybos centre ar mokant už paslaugas. Kainos kyla be perstojo. Artėjame prie Skandinavijos kainų, bet ne Skandinavijos algų. Krona tam tikra prasme buvo mūsų vidaus rinkos skydas“, – aiškino jis.
Pavojingu sprendimu pašnekovas pavadino prisijungimą prie Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Kitaip tariant, Estija turės suteikti garantijas ir, reikalui esant, per 1,3 mlrd. eurų realių pinigų „neatsakingiems Pietų Europos bankams“ paremti: „Šalis su mažiausiomis pajamomis iš visų euro zonos narių, turi dengti beprotiškų socialistinių utopijų skolas ir mokėti už bankininkų gudravimą šalyse, gaunančiose kur kas didesnes pajamas. Mūsų gali pareikalauti per dvi savaites duoti pinigų, kurių mes neturime ir patys galime subankrutuoti.“
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Estijos euro skeptikų plakatas |
Pašnekovas teigė 2010 m. spalį užsakęs nepriklausomą visuomenės nuomonės tyrimą ir buvęs priblokštas rezultato. Vyriausybės tyrimai rodė, kad dauguma yra palankūs eurui. A.Poolametso prašymu kompanija „Saar Poll“ 1 524 žmonių paklausė, ar jie pritaria valiutos keitimui. 53 proc. atsakė neigiamai, tik 34 proc. – teigiamai, 13 proc. neturėjo nuomonės.
Jis teigė girdėjęs daug pasipiktinimo, kad kainos ėmė sparčiai kilti. Žmonės esą buvo nepatenkinti, kad teks remti Graikiją ir kai kurias kitas šalis, o vyriausybė jų nuomonės esą negirdi. „Gyventojai tyliai pritaria tokiai situacijai, kai kurie vyksta dirbti į Suomiją ar randa kitų būdų reaguoti į augančias kainas bei brangstantį pragvenimą.
Mano draugų ratas išlieka kritiškas ir toliau kovoja su pinigų švaistymu per ESM. Net kai kuriems euro optimistams dabartinė situacija buvo didelis nusivylimas. Aukščiausiojo teismo teisėjai pasidalijo į dvi grupes, kai reikėjo nuspręsti dėl šio mechanizmo – 8 pasakė, kad jis atitinka konstituciją, 7 balsavo priešingai.“
A.Poolametso žodžiais, valdžia „puikiai įgyvendino propagandos kampaniją – žadėjo naujas investicijas ir kalbėjo, kad kainos iš esmės nekils, bet nei viena, nei kita nepasitvirtino“. Estijos valstybės skola buvo mažiausiai ES – 7 proc., bet prisijungus prie euro zonos ir ESM padvigubėjo. Šį mechanizmą 15min.lt pašnekovas pavadino tiksinčia bomba po valstybės biudžetu ir stabilumu. Jis apgailestavo, kad prieš du dešimtmečius Baltijos šalys svajojo apie savo valiutą ir nepriklausomą ekonomikos politiką, o dabar – nebe, ekonomikos elitas esą vertina vien centralizaciją.
Mažina prognozes artimiausiems metams
Šių metų birželį cnn.com pranešė, kad valstybės skola ūgtelėjo iki 10,1 proc., kai Graikijos siekia 157 proc., o Italijos – 127 proc. Nors darbo vis dar neturi kas dešimtas žmogus, tai yra mažiau nei vidutiniškai euro zonoje.
Agituodama už eurą, Estijos valdžia žadėjo, kad jis, nepaisant krizės, sustiprins ekonomikos stabilumą, verslo patikimumą ir investuotojų pasitikėjimą, apsaugos nuo devalvacijos, pagerins žmonių gyvenimą, palengvins prekybą su euro zonos narėmis (ji sudarė 80 proc. Estijos užsienio prekybos, o šių valstybių investicijos Estijoje sudarė dar didesnę dalį visų užsienio investicijų).
Mažos šalies valiuta per sunkmetį tampa nestabili. Eurą įsivedusių valstybių patirtis rodė, kad atsiskaitymai ta pačia valiuta padeda sutaupyti iki 0,2 proc. BVP, be to, nereikia dvejopų skaičiavimų. Be to, gyventojams taip paprasčiau keliauti – nebereikia rūpintis keisti pinigus ir už tai mokėti.
 |
| Estijos Finansų ministerijos inf./Tiesioginės užsienio investicijos Estijoje |
2011-aisiais tiesioginių užsienio investicijų apimtys smuko, nes „Swedbank“ atidarė dukterinius bankus Lietuvoje ir Latvijoje (iki tol šiose šalyse veikė Estijos padalinys). Formaliai tai buvo kapitalo sumažėjimas.
Estijos Finansų ministerijos duomenimis, per pirmą 2012-ųjų pusmetį tiesioginės užsienio investicijos išaugo 8,3 proc., per 9 mėnesius – 7,3 proc. Lietuvoje šiek skaičiai siekė atitinkamai 3,1 proc. ir 3,5 proc., Lietuvoje – 0 proc. ir 1,8 proc., ES – 2,8 proc. ir 2,3 proc.
Beje, Švedijos finansų grupės SEB analitikai Estijos BVP augimo šiais metais prognozę sumažino nuo 3,2 proc. iki 1,3 proc., o kitąmet – nuo 3,7 iki 2,6 proc. Infliacija šiemet turėtų siekti 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc., o nedarbas – 8,8 proc.
