2009 metais Lietuvoje pradėjo dirbti nauji kalakutų, paukštienos bei raudonosios mėsos perdirbimo cechai. Be to, daugelis ūkininkų į turgelius ėmė tiekti ir savo produkciją – daugiausia rūkytus ir sūdytus gaminius, rašo naujienų portalas eversus.lt.
Mobiliųjų ūkininkų turgelių koordinatorius Mindaugas Maciulevičius skaičiuoja, kad atidarytų cechą, ūkininkui reikia maždaug 1 mln. litų. Tokio dydžio investicijos atsiperka per 6–7 metus.
„Tai dideli pinigai, todėl pradžioje ūkininkus raginame išsitirti rinką: pasigaminti produkcijos ir žiūrėti, ar ją perka, ar skonis tenkina pirkėjus . Ir tik po to jau galvoti apie savo cechą“, – pasakojo M.Maciulevičius.
„Didžiausias ūkininkų pranašumas, palyginti su didžiosiomis įmonėmis, yra tas, kad jie naudoja lietuvišką žaliavą ir natūralius prieskonius“, – nurodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjas Egidijus Simonis.
Ūkininkų turgeliuose aktyviai prekiaujantiems pieno ūkiams dabar yra tarsi antrasis atgimimas –2004 metai užsiregistravo 500 ūkininkų, kurie savo ūkiuose gamino pieną ar jo produktus. Tačiau 2007–2008 metais, kai atsigavo pieno perdirbimo pramonė, jų liko tik 200.
„Tačiau 2008 metų pabaigoje, kai žaliavinio pieno kaina krito 45 proc., ratas vėl apsisuko – dalis ūkininkų sugrįžo. Dabar Lietuvoje veikia 444 pieno ūkiai, kurie gamina ir parduoda pieną bei jo gaminius: dalis jų gamina tik pieną, o kiti – ir varškę, grietinę, sūrius. Turi savo pirkėjus ir sėkmingai prekiauja“, – sakė E.Simonis.
