Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Turtingiausi Lietuvoje – vilniečiai, labiausiai skursta Šalčininkų gyventojai

Statybininkai dirba ir per didelius šalčius.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Daugiausia uždirbti vis dar galima Vilniuje.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors bendri Lietuvos ekonomikos rodikliai praėjusiais metais gerėjo, finansinių ir socialinių rodiklių atotrūkis tarp šalies savivaldybių išlieka akivaizdus, teigiama „Swedbank“ pranešime spaudai. Didžiausi skirtumai fiksuojami lyginant gyventojų pajamas, pensijas ir komunalinių paslaugų tarifus.

Šalies regionus vienija pradelsti įsiskolinimai – 2013-aisiais neliko nė vienos savivaldybės, kurioje pradelstų mokėjimų dydis būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Tokias tendencijas atskleidė ketvirtus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos lyginamosios savivaldybių analizės duomenys.

„Remiantis ankstesnių metų rezultatais, skirtumų tarp savivaldybių augimas šiemet šiek tiek sulėtėjo. Tam įtakos galėjo turėti minimalios algos padidinimas. Tiesa, pokytį labiausiai pajuto mažiausią vidutinį darbo užmokestį gaunančių savivaldybių gyventojai. Nepaisant to, atotrūkis tarp problemiškų ir labiau pažengusių savivaldybių vis dar išlieka ryškus“, − konstatavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Labiausiai skiriasi atlyginimai

 Lietuva per metus „paseno“ vieneriais metais, o vidutinis gyventojų amžius 2013 m. pradžioje siekė 42 metus. Instituto ekspertų skaičiavimais, jei tokios tendencijos išsilaikys ir ateityje, po 50 metų vidutinis Lietuvos gyventojų amžius bus 67 metai.

Vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo visose šalies savivaldybėse. Nepaisant to, Šalčininkų r. savivaldybė, kurioje vidutinė alga padidėjo bene labiausiai – beveik 100 Lt – ir šiais metais liko lentelės apačioje. Nuo daugiausiai uždirbančių sostinės gyventojų (2029 Lt/mėn. atskaičius mokesčius) Šalčininkų rajono dirbantieji „atsiliko“ net 717 Lt. Didžiausias atlyginimų šuolis užfiksuotas Telšių r., Pagėgių ir Ignalinos r. savivaldybėse, kur uždarbis augo kiek daugiau nei dešimtadaliu. Mažiausiai vidutinis atlygis praėjusiais metais didėjo Klaipėdos r. (0.5 proc.) ir Akmenės r. (3 proc.) savivaldybėse.

Pasak O.Bložienės, teigiami atlyginimų pokyčiai labiau susiję ne tiek su bendru ekonomikos atsigavimu, kiek su minimalios algos padidinimu. Sąlyginai žemo vidutinio darbo užmokesčio savivaldybėse, kuriose daugiau gyventojų gauna minimalią algą, atlyginimai augo sparčiau nei ekonomiškai pažangesnėse. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo tik 5 proc., tuo tarpu Šalčininkuose ar Kalvarijose – atitinkamai 7.5 proc. ir 6.6 proc.

Vidutinė senatvė pensija taip pat didėjo visose savivaldybėse, tačiau augimas buvo veikiau simboliškas. Praėjusiais metais vidutinė pensija šalyje siekė 822 Lt/mėn. Lyginant savivaldybes pagal vidutinę senatvės pensiją, ne visos jos persidengia su pirmaujančiomis pagal vidutines algas. Didžiausios pensijos fiksuojamos didžiuosiuose miestuose ir miestuose, anksčiau laikytuose pramonės centrais ar strategiškai reikšmingais – Alytuje, Visagine, Elektrėnuose. Mažiausios vidutinės pensijos kaip ir praėjusiais metais pasiekė Pagėgių r. (685 Lt/mėn.), Šilalės r. (691 Lt/mėn.), Šalčininkų r. (715 Lt/mėn.), Skuodo r. (716 Lt/mėn.) savivaldybių senjorus.

Senstanti visuomenė – mažėjantis konkurencingumas

2013 metais emigruojančiųjų svetur srautai, lyginant su 2012-aisiais, sumažėjo, tačiau nereikšmingai. 19-oje savivaldybių emigravusiųjų skaičius, tenkantis 1000 savivaldybės gyventojų, augo. Labiausiai – Visagino, Palangos m., Šilutės r., Šiaulių m. ir Akmenės r. savivaldybėse.

Gyventojų pajamos yra glaudžiai susijusios su darbo santykiais, kurie buvo vienas didžiausių iššūkių pastaraisiais metais. Nedarbas šalyje per metus sumažėjo vos 0.3 procentinio punkto. Vis dėlto keletas savivaldybių kovoje su nedarbu pasiekė svaresnių rezultatų – Anykščių r., Kretingos r. ir Rietavo savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis sumažėjo atitinkamai 3.3, 2.5 ir 2.3 procentinio punkto.

Beveik 20 proc. nedarbo rodiklis užfiksuotas dviejose savivaldybėse, kurios ir pernai išsiskyrė dideliu nedarbu – Alytaus r. (19.2 proc.) ir Ignalinos r. (19.8 proc.).

O.Bložienės teigimu, tokias tendencijas gali lemti savivaldybės gyventojų amžius. „Alytaus r. ir Ignalinos r. savivaldybėse vyrauja vyresnio amžiaus gyventojai. Kai bebūtų, vyresnis amžius nėra konkurencingos darbo jėgos požymis, skatinantis potencialius investuotojus kurti savivaldybėje naujas darbo vietas“, − sakė ekspertė.

Apskritai, Lietuva per metus „paseno“ vieneriais metais, o vidutinis gyventojų amžius 2013 m. pradžioje siekė 42 metus. Instituto ekspertų skaičiavimais, jei tokios tendencijos išsilaikys ir ateityje, po 50 metų vidutinis Lietuvos gyventojų amžius bus 67 metai.

Kol kas teigiamų gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčių negarantuoja ir migracijos tendencijos. 2013 metais emigruojančiųjų svetur srautai, lyginant su 2012-aisiais, sumažėjo, tačiau nereikšmingai. 19-oje savivaldybių emigravusiųjų skaičius, tenkantis 1000 savivaldybės gyventojų, augo. Labiausiai – Visagino, Palangos m., Šilutės r., Šiaulių m. ir Akmenės r. savivaldybėse. Pernai į šalį atvyko arba grįžo penktadaliu daugiau gyventojų nei užpernai, tačiau absoliučiai visose savivaldybėse 2013 metais į užsienį išvyko daugiau vietos gyventojų nei grįžo ar atvyko naujakurių.

Už tą pačią paslaugą mokame skirtingai

Praėjusiais metais skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo visose savivaldybėse ir neliko nei vienos, kurioje pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. 

Nors šalies gyventojų pajamos praėjusiais metais didėjo, jautriu klausimu išlieka komunalinių paslaugų sąskaitos. Tiesa, 48 savivaldybių gyventojai šių metų pradžioje už šilumą mokėjo mažiau. Beveik 6 centais už kilovatvalandę šiluma pigo Visagine, beveik 5 centais – Jonavos ir Ukmergės rajonuose. Didžiausią pabrangimą patyrė Molėtų r., Mažeikių r., Skuodo r. ir Raseinių r. savivaldybių gyventojai. Nepaisant to, molėtiškiai lieka tarp mažiausiai už šilumos kilovatvalandę mokančiųjų šalyje (20.22 ct/kWh). Mažiau už šilumą moka tik Utenos (17.46 ct/kWh) ir Ignalinos (20.13 ct/kWh) gyventojai.

Šaltas vanduo nepigo nė vienoje savivaldybėje, o Lazdijų rajone jo kaina šoktelėjo beveik per pusę ir pasiekė 12.09 Lt/m3. Tai – didžiausias tarifas šalyje. Panašiai kainos augo ir Birštone, Kupiškyje, Kaišiadoryse. Karštas vanduo brangiausiai kainuoja Neringos ir Prienų r. gyventojams – daugiau nei 30 Lt/m3. Tuo tarpu, Pasvalio ir Rokiškio r. savivaldybėse per metus karštas vanduo atpigo dešimtadaliu ir tarifas nesiekia 17 Lt/m3. Neskaičiuojant subsidijų, kurios taikomos, kai kuriose savivaldybėse, brangiausiai komunalinės paslaugos atsieina Prienų, Neringos ir Pakruojo rajonų gyventojams, pigiausiai – uteniškiams, pasvaliečiams ir rokiškėnams.

Savivaldybes vienija skolos

Ekonominiams, socialiniams rodikliams ir komunalinių paslaugų tarifams išsiskiriant įvairove, šalies savivaldybes vienija vienas faktorius – pradelsti mokėjimai. Praėjusiais metais skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo visose savivaldybėse ir neliko nei vienos, kurioje pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Daugiausia skolingų asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, buvo Akmenės r. ir Ukmergės r. savivaldybėse − čia kas penktas gyventojas yra pradelsęs bent vieną mokėjimą. Mažiausiai − Šalčininkuose ir Trakuose. Vertinant vieno asmens pradelsto mokėjimo sumą, lygių neturi palangiškiai (48 tūkst. Lt). Neringoje ši suma sudaro 25 tūkst. litų, Druskininkuose – 24 tūkst. Lt.

O.Bložienės pastebėjimu, nors vidutinės vieno asmens pradelstos sumos ir vidutinio atlyginimo santykis daugelyje savivaldybių sumažėjo, nerimą kelia faktas, jog tai nulėmė šiek tiek išaugusios pajamos, o ne gyventojų susirūpinimas aktyvesniu skolų grąžinimu.

„Pradelstų įsiskolinimų ir atlyginimų santykis yra mažesnis ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse. Tai skatina daryti prielaidą, kad didmiesčiuose dažniau nei kitur gyvenama ne pagal galimybes, ir tokia elgsena neretai virsta pradelstu įsiskolinimu. Neatsakingo asmeninių finansų valdymo įpročius patvirtina ir vidutinį darbo užmokestį viršijančios skolos už telefono pokalbius, internetą, greituosius kreditus“, − sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų Instituto Lietuvoje vadovė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką