Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas: 55,8 proc. darbuotojų žvalgytųsi naujo darbo, jei algą nukirptų 30 proc.

 Ministerijos nemato reikalo kurti bendrą tvarką informacijai apie valdininkų atlyginimus teikti.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Atlyginimas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mažinami atlyginimai ieškoti naujo darbo šiemet paskatintų gerokai mažiau žmonių nei pernai. 10,4 proc. darbuotojų imtų ieškoti naujo darbo, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., 29,8 proc. paieškas pradėtų atlygiui sumažėjus 20 proc., o 30 proc. nukirpus atlyginimą naujo darbo dairytis pradėtų 55,8 proc. darbuotojų.

Šiuos pokyčius lėmė darbuotojų pradėtas vertinti darbo vietos stabilumas ir saugumas, rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, penktadienį informuoja portalas.

Praėjusiais metais 22,8 proc. darbuotojų tvirtino, kad naujo darbo ieškotų, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., tuo tarpu 20 proc. kirpimas prieš metus darbo ieškoti būtų paskatinęs 45,4 proc. dirbančiųjų, 30 proc. mažėjimas – 67,7 proc. dirbančiųjų.

10 proc. atlyginimo mažėjimas dairytis naujos darbovietės paskatintų vyrus, 26–35 metų, mažiausių ir didžiausių pajamų atstovus. Atlyginimui sumažėjus 20 proc., galimybės pakeisti darbą pirmiausia ieškotų jauni darbuotojai (18–25 m.). Moterys, vidutinių pajamų atstovai bei mažesnių miestų gyventojai dabar labiausiai linkę toleruoti bet kokį atlyginimo mažėjimą.

Beveik trečdalis dirbančiųjų – 32,4 proc. – netekę darbo jo ieškotų per gimines, draugus ir pažįstamus, beveik 30 proc. keliautų į darbo biržą, o dar beveik 18 proc. ieškotų galimybių emigruoti.

Pasak tyrimo, per gimines, draugus ir pažįstamus darbo dažniau ieškotų moterys, vyrus labiau viliotų darbo užsienyje perspektyvos. Tuo tarpu aukštesnio išsimokslinimo, vidutinio amžiaus respondentai, netekę darbo, dažniau išsakė ketinimus imtis savo verslo. Dirbančio šalies jaunimo galimybė kurti nuosavą verslą beveik nedomina.

Į darbo biržą dažniau kreiptųsi vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo darbuotojai, tuo tarpu jauniausi darbo pirmiausia ieškotų per skelbimus. Jaunesni darbingi žmonės taip pat dažniau linkę ieškoti įsidarbinimo galimybių užsienyje.

Paklausti, kaip kovotų su nedarbu, daugiausia žmonių pasisako už mokesčių mažinimą darbo vietas steigiantiems verslininkams, darbo santykių liberalizavimą taikant lankstesnes įdarbinimo formas.

Dabar žmonės labiau pradėjo vertinti darbo vietos stabilumą ir saugumą, o kai buvo didžiulis atlyginimų augimas (10–12 proc.), žmonės buvo linkę dėl šimto litų mesti darbą ir ieškoti geresnės vietos.

Situacija Lietuvos darbo rinkoje kiek optimistiškesnė galėtų tapti tik 2011 metų pavasarį, nes 2009-aisiais įmonės dar gyvena iš senų užsakymų, senų ryšių, projektų, todėl buvo galima užlopyti kai kurias skyles, tuo tarpu 2010-aisiais bus ir atlyginimų, ir darbuotojų skaičiaus mažinimų.

Gruodžio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 251 tūkst. bedarbių.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2009-ųjų ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 2142,2 lito neatskaičius mokesčių. Per metus jis sumažėjo 7,7 proc.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Alga, Darbas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką