Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu balandžio 21–28 dienomis rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atliktas didžiųjų miestų gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.
Tyrimo duomenimis, daugiau negu kas trečias (35 proc.) laikinų sunkumų grąžinant būsto paskolą turėjęs gyventojas sprendimo pirmiausia ieškojo kartu su paskolą suteikusiu banku. 29 proc. apklaustųjų, norėdami išspręsti finansinius sunkumus, skolinosi pinigų iš artimųjų ar draugų, o kas aštuntas (13 proc.) teigė ieškojęs papildomo darbo.
Tyrimo duomenimis, daugiau negu kas trečias (35 proc.) laikinų sunkumų grąžinant būsto paskolą turėjęs gyventojas sprendimo pirmiausia ieškojo kartu su paskolą suteikusiu banku.
„Nors ekonominė situacija vis dar išlieka sudėtinga, tačiau, kaip parodė tyrimas, gyventojai su iškilusiais sunkumais tvarkosi atsakingai. Kaip paaiškėjo, tik 3 proc. gyventojų, norėdami spręsti savo laikinus finansinius sunkumus, pirmiausia pradėjo nuo labai abejotino pasirinkimo – ėmė greitąjį kreditą. Galime daryti išvadą, kad žmonės supranta, jog toks sprendimas tik užkrauna dar didesnę finansinę naštą“, – pastebi Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Kaip parodė tyrimas, ir tie gyventojai, kurie su finansiniais sunkumais dar nesusidūrė, linkę pirmos pagalbos ieškoti banke: 50 proc. jų teigia, kad, iškilus sunkumams, pirmiausia eitų tartis į banką. Šeštadalis (16 proc.) šių respondentų, sumažėjus pajamoms, pirmiausia ieškotų papildomo darbo ir tik maždaug kas aštuntas (13 proc.) skolintųsi pinigų iš artimųjų ar draugų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai, prireikus kreiptis į būsto paskolas suteikusius bankus, turi įvairių nuogąstavimų. Beveik kas penktas baiminasi, kad, kreipiantis į banką dėl kilusių finansinių problemų, bus areštuotas asmeninis turtas, o kas dešimtas mano taip susigadinsiąs savo kredito istoriją. „Paradoksalu, tačiau kreiptis į banką kliudo tos baimės, kurios gali tapti realybe būtent tuomet, kai vengiama apie kilusius sunkumus kalbėtis su banku, o ne tada, kai apie jas kalbama atvirai. Rasti išeitį susikaupus nesumokėtoms įmokoms, palūkanoms ir delspinigiams yra kur kas sudėtingiau“, – pabrėžė J. Varanauskienė.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, šiandien dažnas iš mūsų susiduria su iššūkiais tvarkant šeimos biudžetą – kitaip turime dėlioti savo finansinius prioritetus, tenka atidžiau skaičiuoti, kuriam laikui atsisakyti pramogų ar didesnių ne pirmo būtinumo išlaidų. Būsto paskolas turintiems gyventojams iššūkių tenka dar daugiau, nes nuolat reikia mokėti ir paskolų įmokas.
Dažniau su būsto paskolos įmokų mokėjimo sunkumais nurodė susiduriantys jaunesni – 20–25 metų ir vyresni – 41–60 metų gyventojai.
„Sumažėjus šeimos ar asmens pajamoms, netekus darbo ar tapus nedarbingam, svarbiausia nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų – ar tai būtų apsilankymas būsto paskolą suteikusiame banke, papildomų pajamų šaltinio paieškos, turimo turto pardavimas ar, esant galimybei, skolinimasis iš artimųjų. Jei nepavyksta rasti papildomų pajamų, tinka ir laikini sprendimai, kuriuos galima suderinti su banku: laikinai atidėti įmokų ir net dalies palūkanų mokėjimo terminą“, – sakė J. Varanauskienė.
Šeimos finansų ekspertės teigimu, gyventojui, anksčiau ar vėliau atsistojusiam ant kojų, reikėtų kuo greičiau sugrįžti prie ankstesnio paskolos mokėjimo grafiko. „Pavyzdžiui, jeigu nustatytam laikotarpiui buvo atidėtas paskolos įmokų mokėjimas – stengtis atidėtas įmokas grąžinti kuo greičiau“, – pataria J. Varanauskienė.
Dažniau su būsto paskolos įmokų mokėjimo sunkumais nurodė susiduriantys jaunesni – 20–25 metų ir vyresni – 41–60 metų gyventojai. Iš penkių didžiųjų šalies miestų su sunkumais grąžinant būsto paskolą dažniausiai susiduria klaipėdiečiai ir panevėžiečiai, rečiausiai – vilniečiai.
Apklausoje dalyvavo 414 respondentų, kurių amžius 20–60 metų. Visi jie nurodė turintys būsto paskolas ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
