Pernai panašiu metu atlikta analogiška apklausa rodė, kad būstą ketino įsigyti apie 18 tūkst., arba maždaug 2 proc., gyventojų. Didžiausias pokytis, palyginti su praėjusiais metais, yra tai, kad pasikeitė priežastys, skatinančios įsigyti būstą, teigiama „Nordea Bank Lietuvos“ pranešime spaudai.
Tyrimas parodė, kad įsigyti butą ar namą per artimiausius 12 mėn. dažniau planuoja aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.
Šiais metais būstą dažniausiai žmonės pirktų, nes neturi nuosavo. Tokią priežastį nurodė 56 proc. tyrimo dalyvių. Ketvirtadalis – 26 proc. – ketinančių pirkti norėtų pagerinti gyvenimo sąlygas. Tik apie 15 proc. būstą vertintų kaip investiciją (pirktų, kad galėtų išnuomoti). Palyginimui: pernai pirkti būstą gyventojai ketino iš esmės tik dėl to, lad matė labai smukusias kainas: net 90 proc. tuomet ketinusių įsigyti būstą kaip pagrindinę priežastį nurodė palankią būstui įsigyti kainų situaciją NT rinkoje.
„Matyt, šiemet, apsipratę su prastesne ekonomine situacija, žmonės nebevertina dabartinių būsto kainų kaip ypač kritusių“, – tyrimo duomenis komentavo „Nordea Bank Lietuvos“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas. Pasak jo, greičiausiai gyventojai nebesitiki stipraus kainų kritimo.
Tyrimas parodė, kad praūžusi ekonominė krizė būsto rinką pristabdė, bet iš esmės jos nepakeitė. Paklausti, ar norėtų keisti savo butą ar namą į mažesnio ploto ar ekonomiškesnio šildymo būstą, dauguma apklaustųjų atsakė neigiamai. Tik 11,1 proc. gyventojų būtų pasiryžę tokiam žingsniui.
Paklausti, kokiais kriterijais remdamiesi rinktųsi būsto paskolos teikėją, dauguma gyventojų tiek šiemet, tiek pernai pabrėžė palūkanų dydį. Tai svarbiausias kriterijus 52 proc. gyventojų. Ne mažiau svarbios yra kredito sutarties sąlygos (48 proc.) ir pradinis kredito įnašas (31 proc.). Kredito sutarties sąlygos yra svarbesnės įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Tyrimas parodė, kad įsigyti butą ar namą per artimiausius 12 mėn. dažniau planuoja aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. Daugiausia jų – specialistai, valstybės tarnautojai, smulkūs verslininkai, studentai iš didžiųjų miestų ir rajonų centrų.
